Tokajev Kasym Žomart (Kasymas Žomartas Tokãjevas) 1953 05 17Almata, Kazachijos politikas. Politikos mokslų daktaras (2001).
Išsilavinimas ir diplomatinė veikla
1975 baigė Maskvos tarptautinių santykių institutą. Nuo 1975 dirbo SSRS užsienio reikalų ministerijoje. Iki 1979 dirbo SSRS ambasadoje Singapūre, vėliau – ministerijos aparate. 1983 stažavo Pekino lingvistikos institute. 1985–91 SSRS ambasados Pekine II sekretorius, I sekretorius, patarėjas.
Politinė veikla
1992–93 Kazachijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas, 1993–94 – I pavaduotojas, 1994–99 užsienio reikalų ministras. 1999–2001 ministras pirmininkas. Rusijos užsienio reikalų ministerijos Diplomatijos akademijos Aktualių tarptautinių problemų institute 2001 apgynė daktaro disertaciją Kazachijos Respublikos užsienio politika naujosios pasaulio tvarkos formavimosi laikotarpiu. 2002–07 – vėl užsienio reikalų ministras. 2007–11 Kazachijos parlamento Senato pirmininkas. 2011–13 Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pavaduotojas – Jungtinių Tautų padalinio Ženevoje generalinis direktorius, Nusiginklavimo konferencijos generalinis sekretorius. 2013–19 – vėl parlamento Senato pirmininkas.
Kasym Žomart Tokajev
Valstybės vadovas
Atsistatydinus ilgamečiui Kazachijos vadovui N. Nazarbajevui 2019 03 20 tapo Kazachijos prezidentu, 2019 06 laimėjo pirmalaikius parlamento rinkimus (oficialiais duomenimis, surinko 70,76 % rinkėjų balsų; Vakarai šiuos rinkimus pripažino nekonkurencingais).
2022 01 kilus protestams dėl automobilinių suskystintųjų dujų pabranginimo įvedė ypatingąją padėtį, atstatydino vyriausybę, kitus aukštus pareigūnus (t. p. ir N. Nazarbajevą iš Saugumo tarybos vadovo pareigų) ir paprašė Rusijos dominuojamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos karinės pagalbos. Nuo 2022 01 Nepriklausomų Valstybių Sandraugos valstybių vadovų tarybos pirmininkas. Rusijai 2022 02 užpuolus Ukrainą ne kartą deklaravo Kazachstano paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui. Reaguodamas į Rusijos spaudimą užsitikrino Kinijos prezidento Si Dzinpingo ir Turkijos prezidento R. T. Erdoğano paramą, sustiprino ryšius su Europa; Kazachija pritraukė šimtus Vakarų kompanijų, pabėgusių iš Rusijos dėl jai taikomų sankcijų.
Per 2022 11 prezidento rinkimus laimėjo 81,3 % balsų ir pradėjo antrąją savo kadenciją. 2023 01 paleido šalies parlamento žemuosius rūmus, 03 19 surengė pirmalaikius rinkimus (pirmą kartą per beveik 20 m. dalyvavo nepriklausomi kandidatai), juose valdančioji partija Amanat užsitikrino beveik 2/3 vietų.