Katalikų emancipacijos aktas

Katalkų emancipãcijos ãktas (Catolic Emancipation Act), Didžiosios Britanijos Parlamento abiejų rūmų 1829 patvirtintas įstatymas, įteisinantis katalikų ir protestantų pilietinių ir politinių teisių lygybę. Šiuo aktu baigėsi 1780 prasidėjęs katalikų emancipacijos procesas (katalikų teisių suvaržymų, įvestų Henriko VIII ir reformacijos laikais, naikinimas). Aktas susijęs su airių nacionalinio išsivadavimo judėjimu ir jo vadovu D. O’Connelliu. 1823 jis inicijavo Airijos katalikų politinį judėjimą ir 1823 įkūrė Katalikų asociaciją. 1826 rinkimuose į Parlamentą airiai katalikai pasiekė pripažinimo, 1828 D. O’Connellis buvo išrinktas į Bendruomenių Rūmus, bet būdamas katalikas negalėjo dalyvauti jų veikloje. Ši kolizija paveikė viešąją nuomonę ir paskatino Didžiosios Britanijos politikus (tuometinis ministras pirmininkas A.W. Wellingtonas pritarė katalikų teisių sulyginimui) 1829 priimti Katalikų emancipacijos aktą. Juo remiantis katalikai įgijo teisę tapti Parlamento nariais ir užimti visas administracines tarnybas.

1104