Katãro istòrija
Ikiistoriniai laikai ir viduriniai amžiai
Dabartinio Kataro teritorijoje žmonės gyveno jau penkto tūkstantmečio prieš Kristų pradžioje. Gyventojai vertėsi klajokline gyvulininkyste, pusiasalio pakrantėse – žvejyba. Pirmą kartą Kataras minimas 10 a. arabų rašytojų kūriniuose. 7–10 a. priklausė Kalifatui. Vėliau jo istorija buvo susijusi su Bahreino istorija.
Zubaros tvirtovė
Naujieji laikai
18 a. antroje pusėje šioje teritorijoje susikūrė kunigaikštystė, valdoma Thanių dinastijos šeichų. 18 a. 8 dešimtmetyje Zubaros miestas tapo svarbiu Persijos įlankos prekybos centru, dėl įtakos varžėsi su persų valdomu Bahreinu. Iki 19 a. vidurio Kataro pusiasalio pakrančių gyventojai vertėsi piratavimu Persijos įlankoje. 1871 Turkija užėmė Dohą, 1872 visą Katarą. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje (1915) Turkija iš Kataro pusiasalio pasitraukė. 1916 Kataras tapo Didžiosios Britanijos protektoratu. Iki Antrojo pasaulinio karo pradžios ūkio pagrindas buvo perlų rinkimas, žvejyba, gyvulininkystė. 1939 rasta naftos telkinių, 1949 pradėta naftos pramonės gavyba ir eksportas. 1960 šeichas Ali at Thanis (valdė nuo 1949) atsisakė sosto sūnaus Ahmado naudai. 1970 priimta laikinoji konstitucija.
Nepriklausomybės laikotarpis
1971 09 03 paskelbta Kataro nepriklausomybė (Kataro Valstybė; nuo tada valdovai tituluojasi emyrais); su Didžiąja Britanija sudaryta draugystės sutartis. 1972–95 valdė emyras Chalifas ben Chamadas at Thanis. 1972 jis įsteigė Konsultacinę Tarybą (patariamoji institucija; 35 nariai), įvykdė socialinių, sveikatos apsaugos, švietimo reformų. Kataras nepritarė Egipto ir Izraelio Camp Davido susitarimams (1978), rėmė Iraką per karą su Iranu (1980–88), bet pasmerkė jį dėl Kuveito okupacijos 1990 (Persijos įlankos karas, 1991). 1995 Chalifą ben Chamadą at Thanį nuvertė ir emyru tapo jo sūnus Chamadas ben Chalifas at Thanis.
2271
Kataras 21 amžiuje
21 a. pradžioje Katarą stabiliai valdė nuo 1825 įsitvirtinusios Al Thanių dinastijos emyrai. Dėl išaugusių pasaulinių naftos ir dujų kainų Kataras ekonominiškai suklestėjo ir išlaikė socialinį stabilumą. Aktyvi diplomatinė ir intervencinė politika įtvirtino Kataro įtaką Persijos įlankos regione.
Politinis stabilumas. Formaliai Kataras 21 a. tapo konstitucine monarchija, realiai – monarcho (emyro) valdžia liko absoliuti. 1995–2013 emyru buvo Chamadas ben Chalifas at Thanis; 2013 Chamadą pakeitė jo sūnus Tamimas ben Chamadas al Thanis. 2005 įsigaliojo pirmoji Kataro konstitucija, įteisinusi iš dalies renkamą (renkami 2/3 narių) įstatymų leidžiamąją instituciją – Konsultacinę Tarybą. Emyras Chamadas pažadėjo surengti pirmuosius rinkimus į Konsultacinę tarybą 2013, bet jie buvo atidėti iki 2021. Patariamąją Tarybą sudarė tik emyrų paskirti žmonės. Politinės partijos šalyje neveikia.
Vidaus politika. 21 a. pradžioje Kataro ekonomika klestėjo dėl plėtojamos gamtinių dujų ir naftos gavybos bei perdirbimo pramonės. Pajamos iš šios ūkio šakos padėjo sukurti geras socialines ir sveikatos apsaugos, pensijų ir švietimo sistemas. Daug investuota į monumentalius kultūros projektus, muziejus, prašmatnius statybų projektus. Sistemingai kurta verslui ir užsienio investicijoms patraukli aplinka. Kataro valstybė 1996 įkūrė vieną įtakingiausių musulmoniškame pasaulyje televizijos naujienų kanalą Al Džazira (Al Jazeera), kuris tapo svarbiu Kataro įtakos regione šaltiniu. 2010 Kataras tapo pirmąja arabų valstybe, gavusia teisę 2022 rengti FIFA pasaulio futbolo čempionatą.
Kataras 21 a. pradžioje (2011)
Užsienio politika. 21 a. pradžioje Kataras aktyviai dalyvavo Persų įlankos regiono konfliktuose ir plėtojo diplomatinius santykius su visomis regiono valstybėmis, t. p. ir su Izraeliu. Dėl nešališkos užsienio politikos Kataras pelnė tarpininkaujančios valstybės statusą sprendžiant įvairias regiono įtampas (2007 Jemeno, 2008 – Libano, 2012 – Sirijos ir Afganistano). 2003 Kataras tapo svarbiausia Jungtinių Amerikos Valstijų karinės operacijos Irake (Irako karas) vadaviete. 2011 įsitraukė į NATO vykdomas karines operacijas Libijoje. Nuo 2011 teikė ginklus islamistų grupuotėms, dalyvaujančioms Libijos ir Sirijos pilietiniuose karuose; aktyviai rėmė Arabų pavasario judėjimą kaimyniniame Bahreine. Nuo 2014 Kataras dalyvavo oro antskrydžių kampanijoje Sirijoje prieš Islamo valstybės teroristinę organizaciją; nuo 2015 prisidėjo prie Saudo Arabijos kampanijos Jemene prieš hučių sukilėlius.
Prancūzijos prezidentas E. Macronas priima emyrą Tamimą ben Chamadą al Thanį (Paryžius, 2018 07 06)
2017 Saudo Arabija ir jos sąjungininkės įvedė Katarui ekonominę blokadą – kaltino jį ryšiais su Iranu ir teroristinėmis organizacijomis. Efektyvi Kataro ekonomika greitai prisitaikė prie blokados ir išlaikė spartų augimą. 2018 Kataras pareiškė pasitraukiantis iš OPEC (buvo narys nuo 1961).
Kataras yra OAPEC (nuo 1970), Jungtinių Tautų ir Arabų lygos (nuo 1971), Persijos įlankos arabų šalių bendradarbiavimo tarybos (nuo 1981) narys.
3195