katastròfų teòrija, netiesinių dinaminių sistemų teorijos šaka, nagrinėjanti šiose sistemose vykstančius staigius pokyčius, kai sistemos parametrai kinta tolygiai. Katastrofa laikoma sprendinio bifurkacija (šakojimasis) į vieną iš kelių skirtingų pusiausvyros būsenų. Katastrofų teorija taikoma nagrinėjant gamtos, technologijų ir visuomenės reiškinius.
Pradininkas – prancūzų matematikas ir filosofas René Frédéricas Thomas.
46