katekizmas

katekzmas (gr. katēchēo – mokau), glaustas krikščionybės pagrindų išdėstymas. Katekizme klausimų ir atsakymų forma pateikiama tikėjimo tiesos, sakramentai, Credo, Dešimt Dievo įsakymų ir malda Tėve mūsų. Katekizmo turinys priklauso nuo išleidimo laikotarpio ir adresato (vaikų, jaunuolių, suaugusiųjų, pasauliečių, kunigų, vyskupų, šalių) poreikių.

Krikščionių doktrinos santraukų buvo jau pirmaisiais krikščionybės amžiais; 1 a. katekizmu buvo vadinami žodiniai pamokymai katechumenams, vėliau šiuos pamokymus pradėta užrašyti. 2–5 a. katekizmų parengė Kirilas Jeruzalietis, Jonas Auksaburnis, Augustinas; jie daugiausia buvo skirti rengti Krikštui suaugusiuosius. Vėliau katekizmų parengė Alkuinas, Notkeras III, Edmundas Kenterberietis (mirė 1242) ir daugelis 13–14 a. sinodų; dauguma jų buvo skirti katechetams ir kunigams. Katekizmų rengimas per reformaciją suaktyvėjo: 1529 du katekizmus parengė M. Liuteris (Didįjį katekizmą dvasininkams ir Mažąjį katekizmą parapijiečiams), 3 katalikų katekizmus išleido P. Canisius (Summa doctrianae christianae 1555, Catechismus minimus 1556, Parvus catechismus catholicorum 1558).

katekizmas. M. Mažvydo Catechismvsa prasty szadei titulinis puslapis

katekizmas. M. Mažvydo Catechismvsa prasty szadei titulinis puslapis

Autokefalinės Stačiatikių Bažnyčios naudoja savo katekizmus; jie leidžiami nacionalinėmis kalbomis. Rusų Stačiatikių Bažnyčios katekizmą parengė Filaretas (1826–67); pataisytas ir papildytas jis naudojamas iki šiol. 20 a. viduryje A. Tian-Šanskis parengė katekizmą, kuriame tikėjimo pagrindinės tiesos išdėstytos ne klausimų ir atsakymų forma, o teiginiais.

16 a. viduryje parengti ir išspausdinti evangelikų liuteronų katekizmai estų (1535), suomių (1543), lenkų (1544), prūsų (1545), latvių (1585) kalbomis. M. Mažvydas pagal J. Seklucjano Katekizmo paprastas tekstas paprastiems žmonėms (Katechizmu text prosti dlia prostego ludu 1545 Karaliaučius) parengė katekizmą Catechismvsa prasty szadei (išspausdintas 1547 Karaliaučiuje), skirtą evangelikų liuteronų kunigams mokyti žmones tikėjimo tiesų. 1575 Karaliaučiuje išspausdintas B. Vilento verstas M. Liuterio Ebchiridion Cathechismas maszas dael paspalitu Plebonu ir Koznadiju Wokischku lieszuwiu paraszitas per Daktarą Martina Luthera, o isz Wokiszka lieszuvia ant Lietuviszko pilnai ir wiernai perguldytas per Baltramieju Willentha (neišliko; pataisytas ir papildytas leidimas 1579 Vilniuje). Katekizmą evangelikams reformatams 1598 Vilniuje išleido M. Petkevičius, 1653 Kėdainiuose – S. Minvydas ir J. Božimovskis (Katekizmas, arba Trumpas pamokslas vieros krikščioniškos dėl vajkelių mažų). 1670 Karaliaučiuje išspausdintas trikalbis D. Martini Lutheri Cathechismus minor Germanico-Lithvanico-Latinus (rengėjas nežinomas). 1700 Prūsijos aukščiausioji valdžia nurodė mokyti religinių tiesų iš patikslinto B. Sandeno parengto Cathechisation, oder Kinder Lehre (1700, liet. kalba Kategizavimas, arba Vaikų mokslas 1701). Tilžėje išleistas M. Liuterio Mažasis katekizmas (1722 ³1751), Karaliaučiuje – F. U. Glazerio išverstas D. Mertino Luteraus mažas Katgismas ir D. Jono Jokubo Rambako Pamokslas apie Ißganymo Dawaną (1750) ir G. Weisso Wieros-knygelės arba krikszconiszkos Wieros-Mokslas su Dakt. Martino Luteraus mažu Katgismu (1832; vertė Chr. G. Wilke), jį pakartotinai išvertė F. Kuršaitis (1841 ²1845 ³1865). Ypač populiarus buvo O. Globau parengtas Dr. Mertino Luteraus mažasis Katekismas trumpay iszguldytas (1855 ¹⁰1920). M. Purvinas parengė Evangeliškos tikybos knygą (1924). V. Gaigalaičio parengtas Dr. Martino Luterio Mažasis katekizmas (išsp. 1931 Klaipėdoje) – pirmasis Mažojoje Lietuvoje katekizmas lotyniškomis raidėmis. 1984 išspausdintas pirmasis po II pasaulinio karo lietuviškas evangelikų liuteronų katekizmas. 1991 išleistas L. Fetingio parengtas evangelikų liuteronų katekizmas, 1992 – J. Klimėno parengtas M. Liuterio Mažasis katekizmas.

Katalikų Bažnyčios pirmasis oficialus katekizmas – Romos katekizmas (Catechismus Romanus 1566) – sudarytas Tridento susirinkimo (1545–63) nutarimu. Naujausiais amžiais pagarsėjo prancūzų ir olandų teologų katekizmai, juose bandyta naujoviškai, nedogmiškai aiškinti tikėjimo tiesas. R. Bellarmino 1597 išleido mažąjį (išverstas į 60 kalbų; lietuvių kalba pavadinimu Trumpas mokslo krikščioniško surinkimas 1677), 1598 – didįjį katekizmą. 1992 sudarytas naujas katekizmas patvirtintas popiežiaus Jono Pauliaus II; tai pirmas po Romos katekizmo visuotinis Katalikų Bažnyčios katekizmas, pagal jį leidžiami vietiniai katekizmai (lietuvių kalba išleistas 1996 ²2015).

katekizmas. M. Daukšos Katekizmo, arba Mokslo, kiekvienam krikščioniui privalaus titulinis puslapis

Apie 1585 išleistas P. Canisijaus katalikiško katekizmo vertimas į lietuvių kalbą (neišliko). M. Daukša iš lenkų kalbos išvertė J. Ledesmos katekizmą Katekizmas, arba Mokslas, kiekvienam krikščioniui privalus (išspausdintas 1595; pirmoji išlikusi knyga lietuvių kalba, išspausdinta Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje). 1605 išleistas J. Ledesmos katekizmo vertimas Katekizmas, arba Pamokinimas vienam kuriam gi krikščioniui reikiamas. 1770 katalikų katekizmas Mažosios Lietuvos lietuviams parengė J. Jaskaudas. Katekizmų vaikams Tikybos pirmamokslis (1916, daugiau kaip 20 leidimų), Katalikų tikybos katekizmas (1918, virš 11 leidimų), Trumpas katalikų katekizmas (1990 ⁶2003) parengė K. Paltarokas. Pagal Vatikano II susirinkimo (1962–65) reformas katalikų katekizmą lietuvių kalba Mūsų tikėjimo šviesa (⁴1992) parengė N. Skurskis.

P: Seniausieji lietuvių kalbos paminklai iki 1570 metams / parengė J. Gerulis Kaunas 1922; 1598 metų Merkelio Petkevičiaus katekizmas / parengė J. Balčikonis Vilnius 1939; Mikalojaus Daukšos 1595 metų katekizmas / parengė V. Jakštienė, J. Palionis Vilnius 1995; G. Michelini Martyno Mažvydo raštai ir jų šaltiniai Vilnius 2000; E. Sitting Der polnische Katechismus des Ledezma und die litauischen Katechismen des Daugsza und des Anonymus vom Jahre 1605 nach den Krakauer Originalen und Wolters Neudruck interlinear herausgegeben Göttingen 1929; G. B. Ford The Old Lithuanian Catechism of Baltramiejus Vilentas (1579): A Phonological, Morphological, and Syntactical Investigation Hague–Paris 1969.

23