Kaukãzo kãras, 1817–64 Rusijos karas su jos valdžiai nenorinčiais paklusti Dagestano, Čečėnijos ir Šiaurės vakarų Kaukazo kalniečiais. Rusijai aneksavus Gruziją Šiaurės Kaukazas atsidūrė tarp Rusijos imperijos žemių (Dagestanas 1813 Gülüstano sutartimi formaliai buvo prijungtas prie Rusijos imperijos, bet faktiškai jai nepriklausė). Karą 1817 10 pradėjo Rusijos kariuomenės atskirasis Gruzijos korpusas (nuo 1819 atskirasis Kaukazo korpusas); tarp jam vadovavusių – generolai A. Jermolovas (1816–27), I. Paskevičius (1827–29), M. Voroncovas (1844–54), N. Muravjovas (1854–56), A. Bariatinskis (1856–60). Iš pradžių su kalniečiais kariavo apie 50 000, nuo 1854 – apie 200 000 karių. Iki 1827 ir nuo 1846 Rusijos kariuomenė daugiausia vadovavosi vadinamąja Jermolovo taktika (laipsniškas skverbimasis ir įsitvirtinimas užimtose teritorijose: nuo fortifikacijų tiesiami keliai per miškus ir kalnus, braunamasi į kalniečių žemes, naikinami kaimai, užimtose teritorijose statomi nauji įtvirtinimai ir kazokų gyvenvietės), 1827–46 daugiausia organizuotos baudžiamosios ekspedicijos (kariuomenė griovė kaimus, degino pasėlius, žudė gyventojus). Iki 1827 Rusija užkariavo beveik visą Dagestaną ir Čečėniją, bet kalniečių, sukūrusių karinę teokratinę valstybę – imamatą, pasipriešinimo nepalaužė. Karą su Rusija imamai (1828–32 Hazi Muchamedas, 1832–34 Hamzat-bekas, 1834–54 Šamilis) paskelbė gazavatu – šventuoju karu su kitatikiais (rusų istorinėje literatūroje Kaukazo islamo atmaina bei religinis politinis judėjimas dažnai vadinama miuridizmu).
Karas vyko permainingai. Kelis kartus kalniečiams buvo pavykę išvyti užkariautojus iš Dagestano, 1840–43 Šamilis dvigubai išplėtė imamato teritoriją (apėmė ir dalį Šiaurės vakarų Kaukazo), bet iki 1853 pavasario jo kariuomenė vėl buvo išstumta iš Čečėnijos į Kalnų Dagestaną. Per 1853–56 Krymo karą turkams 1854 vasarą puolant Tbilisį, Šamilis vėl pradėjo puolimą, bet svarbiausią mūšį pralaimėjo. 1859 09 Rusijos kariuomenė užėmė Šamilio centrą – Gunibo kaimą (Šamilis paimtas į nelaisvę, prisiekė ištikimybę imperatoriui, 10 m. gyveno Vidurio Rusijoje). Čečėnija ir Kalnų Dagestanas prijungti prie Rusijos imperijos, 1860 sukurta Dagestano sritis. Šiaurės vakarų Kaukazo kalniečiai (adygėjai, arba čerkesai) Rusijos kariuomenei priešinosi dar penkerius metus; apie 0,5 mln. jų deportuota arba emigravo į Turkiją. 1864 Šiaurės vakarų Kaukazas prijungtas prie Rusijos imperijos. Kaukazo karas, kaip ir daugelis kitų kolonijinių karų, pasižymėjo brutalumu (kariauta nesilaikant civilizuoto pasaulio taisyklių), pakito daugelio tautų ir genčių gyvenamų teritorijų ribos (kai kurios jų visai išnyko). Visiškai pajungti Kaukazo tautų Rusijos imperijai nepavyko (ne kartą buvo sukilę ir 20 amžiuje).
2271