Kauno evangelikų liuteronų bažnyčios ir namų kompleksas
Kaũno evangèlikų liuterõnų bažnýčios ir nam komplèksas, Kaũno evangèlikų liuterõnų Švenčiáusiosios Trejýbės bažnýčios ir nam komplèksas, 16–19 a. architektūros paminklas Kaune. Kompleksą sudaro bažnyčios pastatas ir 3 mūriniai dviaukščiai namai (16–17 a.). 20 a. prie buvusio konsistorijos rytinio korpuso pristatytas vienaukštis priestatas, prie buvusio parapijos namo – Vilniaus universiteto Kauno fakulteto auditorijų korpusas.
Bažnyčios architektūra ir dailė
Kauno evangelikų liuteronų bažnyčios ir namų kompleksas (16–19 a.; kairėje – Vilniaus universiteto Kauno fakulteto auditorijų korpusas)
Bažnyčia stačiakampio plano, su į priekį išsikišusiu varpinės bokštu prie pietinio (pagrindinio), prieangiu (perdengtas kryžminiais nerviūriniais skliautais) prie vakarinio, buvusiu konsistorijos pastatu prie šiaurinio fasado. Pamatai akmens ir plytų mūro, sienos iš plytų. Pagrindinio fasado ir bokšto puošyba santūri, būdinga neogotikos elementai: bokšto pirmame tarpsnyje – aukštas, gilus, smailiaarkis portalas, jo fasaduose – smailiaarkiai langai. Bažnyčios šoninius (rytinį ir vakarinį) fasadus skaido stačiakampiai, pietinį – portalo formą atkartojantys smailiaarkiai langai, prieangio pietiniame fasade įkomponuotas apskritas langas. Bažnyčios stogas dvišlaitis, dengtas čerpėmis, bokšto – piramidinis. Bažnyčios fasadai dažyti pilka, bokšto – balta spalva.
Vidaus erdvę į 3 navas skaido ir skliautą remia aštuonkampiai stulpai, virš šoninių navų įrengtos galerijos. Itin vertingas barokinis medinis 3 tarpsnių altorius su spiralinėmis ir ažūrinėmis kolonomis, laužytu antablementu, gausiai auksuotas, puoštas 17 a. drožiniais. Altoriaus antrame ir trečiame tarpsniuose įkomponuotas gobelenas – diptikas Saulėlydis (20 a., dailininkė A. Vaitiekūnienė). Už altoriaus išliko barokinės sienų tapybos fragmentų (iš dalies atidengti), langus puošia vitražai (dailininkas Henrikas Kulšys, 1944–91), yra barokiniai vargonai (pastatyti 18 a. pabaigoje, remontuoti 19 a. pabaigoje, atstatyti 1978–84).
Kauno evangelikų liuteronų bažnyčios didysis altorius (17–20 a.)
Bažnyčios istorija
Liuteronų bendruomenė Kaune pradėjo telktis apie 1550. 1577 Turgaus (dabar Rotušės) aikštės ir dabartinės Muziejaus gatvės kampe liuteronų bendruomenė įsigijo namą, jame 1577 07 11 įvyko pirmos viešos pamaldos. Iki 1588 bendruomenė įsigijo ir greta stovėjusį namą. Šiuose pastatuose ir veikė bažnyčia, klebonija. 1655–61, per Abiejų Tautų Respublikos–Rusijos karą, maldos namai buvo sugriauti. 1662–63 pradėjus tvarkyti griuvėsius liuteronai sulaukė Kauno katalikų ir magistrato pasipriešinimo, bet iki 1666 pabaigos pastatas buvo atstatytas. Karaliaus Jono Kazimiero įsakymu 1666 pavasarį pamaldos maldos namuose sustabdytos. Katalikų ir protestantų konfliktams tęsiantis 1676 valdovo Jono Sobieskio paskirta komisija nusprendė liuteronų bažnyčią iškelti iš Turgaus aikštės.
Rytinėje miesto dalyje (tarp dabartinės Muitinės gatvės ir Nemuno) stovėjo turtingo pirklio, magistrato tarėjo, Kauno liuteronų parapijos tarybos nario Johano (Hanuso) Naugardo (m. tarp 1666–68) mūriniai namai, viename iš jų 1666–76 vyko liuteronų pamaldos. J. Naugardo mūrinius namus paveldėjo jo dukra Darata Naugardaitė ir jos vyras Henrikas Rozenbergas, kurie 1676 pastatą pardavė Kauno liuteronų parapijai (vėliau jame veikė konsistorija). Šioje namų valdoje suplanuota statyti bažnyčią. Karališkajai komisijai leidus buvo pradėtos rinkti lėšos ir 1682 09 22 pašventintas dabartinės bažnyčios pastato kertinis akmuo. Statybų organizavimu rūpinosi kunigas Dovydas Rüdelis. 1683 per Kalėdas ji pašventinta Švenčiausiosios Trejybės vardu.
Stačiakampio plano vienanavis pastatas buvo kuklus, be išorinių šventovės bruožų (dėl katalikų priešiškumo nebuvo leista pastatui turėti nei bokšto, nei kryžiaus). Negalėdami puošti bažnyčios išorės liuteronai iki 17 a. pabaigos išpuošė jos vidų: 1691 įrengtas mūrinis choras ir sakykla, 1692 pastatyti vargonai, įrengtas puošnus barokinis didysis altorius (su skulptūriniu Jėzaus Kristaus paveikslu su Dievo Motinos ir šv. Marijos Magdalienės figūromis, Švenčiausiosios Trejybės – Dievo Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios skulptūromis, Išganytojo skulptūra su vėliava; altorius 18 a. pradžioje paauksuotas), klausykla, plokščia sijinė perdanga pakeista mediniu tinkuotu skliautu, sienos papuoštos medinėmis apaštalų ir evangelistų skulptūromis drožinėtuose rėmuose. 1695 bažnyčios vakarinėje pusėje pristatytas skliautuotas prieangis su apvaliu langu, vadinamoji Gražioji salė. 1737 bažnyčiai padovanotas 16 šakų žalvarinis sietynas.
Kauno evangelikų liuteronų bažnyčios vargonai (18 a. pabaiga, atstatyti 1978–84)
Kauno evangelikų liuteronų bažnyčios interjeras
19 a. viduryje bažnyčia buvo sunykusi, 1859 suremontuota. 1860–62 pagal architekto Jakobo Wollerio projektą pristatytas varpinės bokštas (čia įrengtas įėjimas), pietiniame fasade, abipus bokšto, iškirsti 2 smailiaarkiai langai, pastatyta mūrinė klebonija (sugriauta per II pasaulinį karą). 1923, 1929, 1937 bažnyčia remontuota. Nuo 1930 pamaldos vyko lietuvių kalba (iki 1930 laikytos vokiečių kalba). 1953 04 01 bažnyčia uždaryta. 20 a. 6–8 dešimtmetyje naudota kaip sporto salė, sandėlis. 1968 apdegė didysis altorius. 1974–84 pagal architekto T. Žibo ir inžinieriaus A. Končiaus projektą bažnyčia pritaikyta Vilniaus universiteto Kauno fakulteto aulai: medinės perdangos ir vidaus kolonos pakeistos gelžbetoninėmis, pagrindinis įėjimas įrengtas iš vakarų pusės per vadinamąją Gražiąją salę, restauruotas didysis altorius, atstatyti vargonai. Bažnyčia požemiu sujungta su naujuoju universiteto auditorijų korpusu. 1989 04 30 vėl pradėtos laikyti pamaldos. 1992 10 08 bažnyčia su zakristija grąžinta Kauno liuteronų parapijai. 1996 atlikti bažnyčios pamatų hidroizoliacijos darbai, restauruota bažnyčios tinko danga, ji nudažyta. 1998 suremontuota bažnyčios naudojama zakristijos dalis.
Konsistorijos pastatas
Konsistorijos pastato rytinio korpuso pietinis frontonas (1989 nuotrauka)
Kvartalo šiaurės rytiniame kampe – dviaukštis konsistorijos pastatas, sudarytas iš lygiagrečių skirtingo ilgio rytinio ir šiaurinio korpusų su siauru kiemu tarp jų. Pastato šiauriniame (pagrindiniame) fasade yra cilindriniais skliautais dengti 2 įvažiavimai, langai su segmentinėmis sąramomis, tiesiais sandrikais, pastogę juosia platus profiliuotas karnizas. Rytinis korpusas (16 a.–17 a. pirma pusė) su gotikiniais rūsiais, jo abiejų galų fasadai su renesansiniais frontonais (pilku tinku tinkuotas šiaurinis, netinkuotas pietinis), vakarinis fasadas asimetriškas; prie pietinio fasado sumūrytas vienaukštis priestatas (20 a. antra pusė). Šiaurinis korpusas (17 a. vidurys) su prie jo pristatytu šiaurės vakarų pastatu (17 a. pabaiga) remiasi į bažnyčią. Rytinio korpuso rūsiai erdvūs, netinkuoti. II aukšto patalpose gausu įvairių nišų, lubas puošia sijos su atkurtais 17 a. drožiniais.
18 a. šiuose namuose gyveno pastorius, vargonininkas, zakristijonas, varpininkas ir kiti bažnyčios tarnai. Juose buvo ir bažnyčios tarybos posėdžių kambarys, vaikų salė, mokyklinės klasės bei nedidelė bendruomenės ligoninė. Manoma, be būtinojo remonto, iki 19 a. vidurio namai nebuvo rekonstruojami. 1864 išgrįsti namų kiemai. 1923 čia įsikūrė konsistorija. 1939 buvo atliktas kapitalinis remontas be Kauno miesto statybos skyriaus leidimo: pakeistas namų planas, sudėtos naujos grindys ir lubos (sijos nekeistos), padidinti langai iš Muziejaus gatvės pusės, nuardyti sandrikai, užmūrytas įvažiavimas į kiemą (jo vietoje įrengta gyvenamoji patalpa), užtinkuotas pietinis frontonas. 1974–84 pagal architekto A. Staskevičiaus ir inžinieriaus A. Končiaus projektą pastatas pritaikytas Vilniaus universiteto Kauno fakulteto administracinėms patalpoms: atstatytos buvusios langų angos, įvažiavimas iš Muitinės gatvės, restauruoti frontonai, gotikiniai rytinio korpuso fasadai, iš dalies atstatytos buvusių patalpų erdvės, rūsiai, interjero elementai.
Konsistorijos pastato rytinio korpuso šiaurinis frontonas (1989 nuotrauka)
Parapijos namas
Kvartalo šiaurės vakariniame kampe – dviaukštis, kampinio plano gyvenamasis namas (17 a. pirma pusė, per 1655–60 karus apgriautas, po 1685 atstatytas). Pagrindinis (šiaurinis) fasadas asimetriškas, jį horizontaliai skaido tarpaukštinė trauka, vainikuoja pastogės karnizas, II aukšto langai puošti tiesiais dviejų dalių sandrikais.
1693 parapija šį namą su ūkiniais pastatais nusipirko iš LDK artilerijos generolo Mathäuso Riomerio (1605–99) ir jį nuomojo. 19 a. jame veikė policijos viršininko kanceliarija, teismas, šokių kursai, paštas, tabako fabrikas, 1896 name įrengti butai. 1929 namas remontuotas, per II pasaulinį karą sugriautas jo pietinis korpusas. 1974–84 pagal architekto T. Žibo ir inžinieriaus A. Končiaus projektą namas pritaikytas Vilniaus universiteto Kauno fakultetui, prie jo iš pietų pusės pristatytas Vilniaus universiteto auditorijų korpusas (jo pietiniame fasade – saulės laikrodis, 1986, architektas R. Krištapavičius, skulptorius Antanas Balkė).
Evangelikų liuteronų bažnyčia (Jokūbo Skrinskio fotografijų albumo Kaunas nuotrauka, 1930)
L: Kauno architektūra Vilnius 1991; Z. Kiaupa Kauno istorija t. 1 Vilnius 2010; Z. Kiaupa, L. Glemža Kauno istorija t. 2 Kaunas 2023; J. Oksas Kauno senamiesčio centrinės dalies urbanistinė raida nuo 19 a. pradžios iki 19 a. vidurio / Lietuvos TSR architektūros klausimai t. 6 sąs. 1 Kaunas 1979, Buvusios Kauno evangelikų-liuteronų bažnyčios bei parapijos pastatų komplekso (senamiesčio 14 kvartalo) istoriniai tyrimai / Kauno istorijos metraštis t. 2 Kaunas 2000.
3244
-evangelikų bažnyčia; -evangelikų liuteronų bažnyčia;-liuteronų bažnyčia