Kauno kunigų seminarija ir seminarijai priklausanti Švč. Trejybės bažnyčia
Kaũno kunig seminãrija, katalikus dvasininkus rengianti aukštoji mokykla, Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto padalinys.
Veikla
Ruošiantis kunigystei mokslas trunka šešerius metus (prieš juos Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijoje dar yra parengiamieji arba propedeutiniai metai, privalomai įvesti 2003 Lietuvos vyskupų konferencijos sprendimu): I ir II filosofijos kursai (Kauno kunigų seminarijoje įgyvendinama antrojo – mokinystės – etapo formacija), I–IV teologijos kursai (atitinka III–VI mokslo metus seminarijoje, studijuojama Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje).
Istorija
Kauno kunigų seminarija (1930, fotografas Jokūbas Skrinska; © Žemaičių muziejus Alka)
1864 caro valdžiai iš Varnių į Kauną perkėlus Žemaičių kunigų seminariją, iki 1926 veikė kaip Žemaičių vyskupijos kunigų seminarija Kaune. Iki 19 amžiaus pabaigos buvo kontroliuojama ir varžoma caro valdininkų (ribojamas klierikų skaičius, trukdoma gauti šventimus ir kita). Nuo 1871 kai kurie dalykai buvo dėstomi lietuvių kalba. Po vyskupo M. Valančiaus mirties (1875) seminarijoje sustiprėjo prolenkiškos tendencijos. Prasidėjus Lietuvoje tautiniam atgimimui Kauno kunigų seminarija tapo vienu jo židinių. 1884 čia išleisti keli rankraštinio laikraščio Lietuva numeriai, 1887–1905 veikė slaptos Lietuvos mylėtojų, Šv. Tomo draugijos, Klierikų būrelis. 1912 Kauno kunigų seminarija galutinai sulietuvinta. Dėstė A. Baranauskas, K. Jaunius, A. Jakštas, A. Karosas, Maironis ir kiti (rektoriai nurodyti lentelėje).
Per Pirmąjį pasaulinį karą Kauno kunigų seminarija perkelta į Vaškuonėnų dvarą (Troškūnų valsčius), 1918 grąžinta į Kauną. 1922 pertvarkytos mokymo programos, klierikams įvesti 6 kursai – 2 filosofiniai ir 4 teologiniai. 1922 įsteigus Lietuvos universitetą (nuo 1930 Vytauto Didžiojo universitetas) Kauno kunigų seminarija sujungta su universiteto Teologijos-filosofijos fakultetu. 1926 tapo Kauno arkivyskupijos metropoline seminarija, joje mokėsi Kauno, Panevėžio ir Kaišiadorių vyskupijų klierikai. 1934 pastatyti nauji rūmai; 1935–1944 veikė Bažnytinio meno muziejus, biblioteka. 1938 popiežius Pijus XI seminariją paskelbė tarpdiecezine, jos veikla ir mokymo programos suderintos su Vatikano atitinkamomis tarnybomis. 1926–1940 seminarijoje dėstė B. Čėsnys, P. Kuraitis, P. P. Bučys, P. Dovydaitis, J. Eretas, S. Šalkauskis ir kiti.
kunigų šventimai seminarijoje (1900; © Žemaičių muziejus Alka)
seminarijos klierikai ir dėstytojai (1930; © Maironio lietuvių literatūros muziejus)
1940 sovietų okupacinė valdžia uždarė Teologijos-filosofijos fakultetą, 1941 nacionalizavo Kauno kunigų seminarijos pastatus (tuo metu paskaitos vyko jėzuitų, marijonų vienuolynuose, bažnyčiose). 1944 seminarijai leido įsikurti buvusiose saleziečių vienuolyno patalpose prie Švč. Trejybės bažnyčios (pati bažnyčia paversta sandėliu); seminarijoje buvo atidarytas savarankiškas 3 studijų pakopų Teologijos fakultetas, teikiami teologijos daktaro ir teologijos mokslų licenciato laipsniai. Sovietų valdžia represavo dalį dėstytojų ir klierikų, kišosi į Kauno kunigų seminarijos vidaus tvarką, nuolat keitė rektorius ir dėstytojus, klierikų priėmimą reguliavo Religijų reikalų taryba, nustatinėjo jų limitus (iš pradžių 150, vėliau – 75, 45, 1962 – 25). Sovietinės okupacijos metais dėstė J. Labukas, V. Michelevičius, J. Preikšas, V. Sladkevičius, P. Tamulevičius ir kiti. 1945–1981 Kauno kunigų seminarija parengė 369 kunigus, disertacijas apsigynė 4 teologijos daktarai ir 21 teologijos licenciatas.
seminarijos valgykla (1940; © Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus)
1988 seminarijai buvo grąžintas rektorato pastatas, Švč. Trejybės bažnyčia. 1990 seminarijos Teologijos fakultetas sujungtas su Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos‑filosofijos fakultetu ir pavadintas Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetu (1995 patvirtintas Vatikano Katalikiško mokslo ir švietimo kongregacijos); jame veikia Teologijos, Religijos studijų ir Bažnytinės teisės katedros su magistrantūros bei doktorantūros studijomis.
2005 buvo 37 dėstytojai (iš jų 6 profesoriai, 15 teologijos, 7 bažnytinės teisės daktarai), 65 klierikai.
Seminarija teikė bakalauro, magistro, licenciato ir daktaro laipsnius. Studijos buvo pradedamos vienų metų parengiamuoju kursu (propedeutinis kursas), po to 5 metus studijuojama Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultete: 2 metus – bendrauniversitetiniai ir filosofijos, 3 metus – teologijos ir kiti papildomi dalykai; įgijus bakalauro laipsnį dar vieną semestrą studijuojami specialūs pastoraciniai dalykai ir pasirengiama kunigystės šventimams. Siekiantieji magistro ar daktaro laipsnio studijas tęsė Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultete arba užsienyje.
2020 seminarijoje mokėsi 13 klierikų iš Kauno arkivyskupijos ir Šiaulių bei Vilkaviškio vyskupijų.
2020 vasarą įgyvendinant Ratio fundamentalis institutionis sacerdotalis (2016) gaires, Lietuvos vyskupai nusprendė reformuoti kunigų ugdymą Lietuvoje. Šalyje veikiančios trys kunigų seminarijos tapo pasiruošimo kunigystei skirtingų etapų formacijos vietomis, jose paeiliui kunigystei ruošiami kandidatai iš visų Lietuvos vyskupijų. Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijai vyksta propedeutinio kurso auklėtinių ugdymas, Kauno kunigų seminarijoje įgyvendinama mokinystės etapo (paprastai sutampančio su filosofijos studijomis) formacija, Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje – teologijos studijų (arba panašėjimo į Kristų) etapas.
2021/2022 seminarijoje mokėsi 11 klierikų iš įvairių Lietuvos vyskupijų (5 iš jų – pirmame filosofijos kurse, 6 – antrame filosofijos kurse). 2022/2023 Kauno kunigų seminarijos I ir II filosofijos kursuose mokėsi 6, 2024 – 5 klierikai.
Rektoriai
1
2709