Kaũno mãrių regiòninis párkas, saugoma gamtinė, kultūrinė ir rekreacinė sritis Kauno miesto, Kauno rajono bei Kaišiadorių rajono savivaldybių teritorijoje. Plotas 9869 hektarai (2018). Parke saugomas unikalus Kauno marių tvenkinio kraštovaizdis (didžiosios atodangos, Nemuno intakų žiotys), jo gamtinė ekosistema ir kultūros paveldo vertybės.
Gamtos objektai
Kauno marių regioninio parko branduolį sudaro Kauno marios – didžiausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje. Unikaliam parko kraštovaizdžiui būdingos vingiuotos, aukštos, stačiašlaitės pakrantės (vietomis žemos, pelkėtos) ir abrazijos suformuotos atodangos.
Parke saugomas prie marių prieinančios sengirės (Rumšiškių, Dabintos, Gastilionių miškai) augalijos ir gyvūnijos kompleksas, į Kauno marias įtekančių upelių hidrografinė struktūra, Arlaviškių kadagynas. Arlaviškių botanininis, Arlaviškių ornitologinis (Paukščių salos), Kauno marių kraštovaizdžio draustiniai. Gamtos paveldo objektai parko teritorijoje: geologiniai – Dovainonių, Gastilionių, Kalniškių konglomeratų, Lašinių konglomeratų, Strėvos, Žiegždrių atodangos, Lašinių akmuo, geomorfologiniai – Gastilionių gūbrys, botaniniai – Gastilionių ąžuolas, Rumšiškių miško ąžuolas, Rumšiškių miško pušis (gamtos paminklas; storiausia pušis Lietuvoje), Žiglos maumedis (storiausias maumedis Lietuvoje), Dubravos arboretumas (dendrologinis rinkinys; vienintelis Lietuvoje), Girionių parkas (vienas didžiausių Lietuvoje pagal plotą).
Gastilionių atodanga
Augalija
Kauno marių regioninio parko teritorijoje vyrauja vandens ir miškų augalija. Auga plačialapiai miškai, eglynai, žaliasamaniai pušynai. Įvairiose vandens telkinių vietose vyrauja vis kiti vandens augalai. Aptinkamos 3 augavietės gauruotojo gvazdiko.
Gyvūnija
lapė
Kauno marių regioniniame parke sutinkamos 49 rūšys žinduolių (8 rūšys įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą: kūdrinis pelėausis, rudasis nakviša, šikšniukas nykštukas, vėlyvasis šikšnys, šiaurinis šikšnys, didžioji miegapelė, baltasis kiškis ir ūdra). Gyvena stirnos, šernai, lapės, usūriniai šunys, miškinės kiaunės, kanadinės audinės, šeškai. 8 rūšys šikšnosparnių (tarp jų itin reti kūdriniai pelėausiai). Vilkai ir lūšys į parko teritoriją užklysta ne kasmet. 25 rūšys retų ir nykstančių paukščių, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą. Miškuose peri jūriniai ereliai, gyvena didžiosios miegapelės, salose ir nendrynuose peri tilvikai ir kiti vandens paukščiai (mažosios žuvėdros, pilkosios ir šaukštasnapės antys). Svarbiausia vandens paukščių žiemavietė – per didžiausius šalčius neužšąlanti Nemuno atkarpa žemiau Kauno hidroelektrinės. Kauno mariose sutinkamos žuvų 34 rūšys (20 rūšių verslinės); saulažuvė, kartuolė, salatis ir šamas – retos Europoje. Rytinėje marių pakrantėje saugomos nendrinės rupūžės.
Natura 2000
Į tarptautinės svarbos saugomų teritorijų tinklą Natura 2000 įtraukti Kauno fortai – Julijanavos (II), Milikonių (VIII), Naujosios Fredos (III), Rokų (IV), Žagariškių (I) – pripažinti viena svarbiausių šikšnosparnių (europinis plačiaausis, kūdrinis pelėausis) žiemaviečių Lietuvoje. Kiti saugomi gyvūnai: kartuolės, kūdriniai pelėausiai, niūriaspalviai auksavabaliai, purpuriniai plokščiavabaliai, salačiai, ūdros. Paukščių apsaugai svarbiose teritorijose (PAST) saugoma juodieji pesliai, plovinių vištelės, tulžiai. Išskirti buveinių tipai: Kadagynai, Stepinės pievos, Šaltiniai su besiformuojančiais tufais, Silikatinių uolienų atodangos, Vakarų taiga, Žolių turtingi eglynai, Medžiais apaugusios ganyklos, Griovų ir šlaitų miškai.
Arlaviškių kadagynas
Kultūros vertybės
Kauno marių regioniniam parkui priklauso 35 kultūros paveldo objektai. 17 a. statytas Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis, Liaudies buities muziejus, S. Nėries muziejus. Kauno marių vakariniame krante yra V fortas (unikalus Rytų Europos fortifikacinės architektūros ir karo istorijos paminklas), Kauno tvirtovės Palemono Forto liekanos (su gynybinių įtvirtinimų grandine, išoriniam Kauno pilies gynybiniam žiedui priklausančiais piliakalniais). Marių pakraščiuose yra Pakalniškių piliakalnis ir kapinynas, Vieškūnų, Lašinių, Samylų, Dovainonių piliakalniai, Dovainonių pilkapynai, Maisiejūnų pilkapynai. Vertingas į Kauno marias vedantis senasis Vytauto Didžiojo vieškelis (technikos paveldo objektas).
Kitos lankytinos vietos
Po parką galima keliauti pėsčiomis, dviračiais, valtimis. Arlaviškių, Gastilionių, Kapitoniškių, Laumėnų, Pakalniškių pažintiniai, Žiegždrių geologinis takai, pėsčiųjų ir dviračių takas aplink Pažaislį. Keli teminiai ekskursijų maršrutai. Rumšiškių apžvalgos bokštas, Mergakalnio, Neveronių apžvalgos aikštelės, paukščių stebėjimo platformos Duobakalnyje, kelios stovyklavietės, užlietus kaimus simbolizuojančios pavėsinės (Samylų pakrantėje).
Kauno marių regioninis parkas įsteigtas 1992. Parko direkcija (įkurta 1997) įsikūrusi Vaišvydavoje; joje veikia ekspozicija, galima užsisakyti ekskursijos ar žygio vadovą. Šalia įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, pavėsinė, įvairūs edukaciniai įrenginiai (informaciniai stendai, basų kojų ratas, Vabalų viešbutis ir kita).
geltonasis vilkdalgis (Iris pseudacorus)
1323
2271