Kavárskas, miestas Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje, Šventosios dešiniajame krante; seniūnijos ir parapijos centras. 514 gyventojų (2020).

Kavarskas

Kavarskas įsikūręs abipus Pienios (Šventosios intakas), prie Kavarsko tvenkinio (78,3 ha) ir Anykščių regioninio parko. Plentai į Ukmergę, Anykščius, Panevėžį. Kavarsko hidroelektrinė (galia 1,5 MW; pastatyta 2002). Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Paštas, ambulatorija, Kavarsko pagrindinė mokykla-daugiafunkcis centras (1937–44 pradinė, 1944–47 progimnazija, 1947–51 nepilna vidurinė, 1951–90), kultūros namai (1949), biblioteka (1949). Kavarsko tufų šaltinis – hidrogeologinis gamtos paveldo objektas. Prie Kavarsko prasideda Šventosios–Nevėžio kanalas (iškastas 1963). Kavarsko užtvanka. Mieste yra kryžius pokariu Kavarsko, Kurklių ir Vidiškių apylinkėse žuvusių partizanų atminimui (pašventintas 1996), žydų senosios kapinės.

Kavarsko herbas

Architektūra

Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia Kavarske (1857–87)

Stačiakampio plano. Istorizmo krypties pseudobazilikinėje Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje (1857–87) – 3 žalvariniai varpai (1769, 1883, 1889), vargonai (1925, meistras čekas J. Tučekas), 3 mediniai krucifiksai (visi 20 a. pradžia), 2 ąžuolinės klausyklos (abi 20 a. 3 dešimtmetis). Bažnyčios šventoriuje – koplytėlė su 19 a. pabaigos kryžiumi, stogastulpis (1929). Kavarsko kapinėse – liaudiškos architektūros ir klasicizmo formų koplyčia (19 a. pirma pusė), kapinių vartų 3 kryžiai (19 a. pabaiga).

Istorija

15 a. dabartinio Kavarsko vietoje buvo Mažųjų Pienionių dvaras. Manoma, kad 1463 pastatyta bažnyčia. 15 a. pabaigoje dvaras atiteko Stanislovui Kovarskiui ir pradėtas vadinti Kavarsku. 1538 minimas miestelis. 1551 minimas Kavarsko miestas. 16 a. Kavarskas ir apylinkės priklausė Astikams, vėliau Oginskiams, Tiškevičiams, Siesickiams. Nuo 1797 veikė parapinė, 1865 įsteigta valdinė pradžios mokykla. 1842 Kavarskas degė. 1861–1950 valsčiaus, 1950–62 rajono, vėliau apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė. Draudžiamąją lietuvišką spaudą apylinkėse platino Ieva Varnaitė ir kiti. 1905 išvaikyta carinė valsčiaus valdyba. 1914 pastatyta lentpjūvė, veikė malūnas.

Per I pasaulinį karą 1915 miestelis buvo sudegintas ir sugriautas. 1937 Kavarske gyveno 24 žydų amatininkai, veikė mokykla; 1941 06 pabaigoje kelios dešimtys Kavarsko žydų nacių okupacinės valdžios nurodymu sušaudyti prie Pumpučių kaimo (šalia Kavarsko), kiti – 1941 09 Pivonijos šile (prie Ukmergės). 1941 ir 1948–49 sovietų valdžia ištrėmė 11 Kavarsko gyventojų.

Per II pasaulinį karą (1944) sudegė miestelio centras, susprogdintas tiltas, malūnas. Po karo apylinkėse veikė Didžiosios kovos apygardos Lietuvos partizanai. 1944–53 čia buvo NKVD-MGB ir stribų būstinė; čia kankinti ir nužudyti partizanai buvo užkasami Šventosios pakrantėje (kapavietė rasta 1988, 2000 pastatyti atminimo kryžiai). 1956 Kavarskas gavo miesto teises. 2005 patvirtintas Kavarsko herbas.

1897 buvo 1546 (63 %), 1923 – 1041 (42 %), 1959 – 1287, 1970 – 1256, 1989 – 972, 2001 – 809, 2011 – 666 gyventojai.

Kavarsko šv. Jono šaltinis

Kavarsko užtvanka

1303

972

-Mažieji Pienionys

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką