Kazãchijos architektūrà
Seniausieji laikai
Kazchijos dabartinėje teritorijoje išliko antro tūkstantmečio prieš Kristų–pirmo tūkstantmečio prieš Kristų pradžios gyvenviečių liekanų, dolmenų, kromlechų, mauzoliejų (Tegiskeno kompleksas Kyzylordos sr., 9–6 a. pr. Kr.), menhyrų. Gyvenvietes sudarė apie 40 stačiakampio plano akmens mūro gyvenamųjų būstų ir ūkinių pastatų. 7 a. pr. Kr.–4 a. po Kr. statytos masyvia siena apjuostos gyvenvietės (Širik rabat, Kyzylordos sr.) su gyvenamaisiais namais iš plūktinio molio (pachsa) arba didelių plytų. Plito veltinės jurtos. Išliko 8–17 m aukščio kurganai su memorialiniais statiniais (Besšatyras ant Ili upės kranto), kai kurie statiniai (Balandos komplekso mauzoliejus, 4–2 a. pr. Kr.) su retai tuo laikotarpiu pasitaikančia kupoline perdanga.
Viduriniai amžiai
Tiurkų kaganato laikotarpiu (6 a. vidurys–745) plėtėsi miestai (Isfidžabas, dabar Sairamas, prie Šymkento, Otyraras, prie Turkestano, Tarazas), juos sudarė citadelė, miesto kvartalai (šachristanas) ir priemiesčiai (rabadas). 8–10 a. pastatyta kūgio pavidalo mauzoliejų, įtvirtintų pilių (Baba atos, Šymkento sr., 9–10 a., Tas Akyras, Žambylo sr., nebaigta), plintant islamui (nuo 8 a.) – arkinės kupolinės konstrukcijos degtų plytų mečečių, medresių, puoštų raižyta terakota, karavansarajų, pirčių, vandens saugyklų (sardobų).
Chodžos Achmedo Jassavi mauzoliejus Turkestane (1389–1405)
Karachanidų valstybės laikotarpiu (10 a.–13 a. pradžia) susiformavo kvadratinio plano centriškojo (vėliau su keliais portalais) kupolinio memorialinio statinio tipas (Babaša chatun mauzoliejus, 10–11 a., Aiša bibi, 11–12 a., abi prie Tarazo, Alaša chanas Karagandos sr., 13 a.), pastatyta stačiakampio plano memorialinių statinių (Ajakkamyro mauzoliejus Žezkazgano sr., 12 a. pabaiga) su didžiuliu portalu pagrindiniame fasade. Pasibaigus mongolų puldinėjimams nuo 13 a. antros pusės suklestėjo miestai (Jasai, dabar Turkestanas, Sygnakas, Kyzylordos sr., Tarazas), pastatyta mauzoliejų, mauzoliejų mečečių (Chodžos Achmedo Jassavi Turkestane, 1389–1405, 1864 apgriautas, pasaulio paveldo vertybė, nuo 2003).
16–19 amžius
15 a.–18 a. pradžioje dėl karų architektūra plėtojosi lėtai, sunyko miestai (Otyraras, Sygnakas). 17 a.–19 a. pirmoje pusėje pasienyje su Rusija rusai pastatė tvirtovių, kurios vėliau išsiplėtė į miestus (Jajiko Gorodokas, 1613, dabar Oralas, Jaickas, 1640, dabar Atyrau, Semipalatinskas, 1718, dabar Semejus, Akmola, 1830, dabar Astana, Zailijskoje, 1854, dabar Almata). Statyti stačiakampio plano, tapyba ir raižiniais dekoruotomis sienomis antkapiai be stogų (sagana tamai), žemi, paprastesnių architektūros formų, kvadratinio plano mauzoliejai, dažniausiai bokšto formos (Karmakči‑Atos mauzoliejus Kyzylordos sr., Suzake, Šymkento sr., abu 17 a.), centriškieji kupoliniai su portalais (Žuzdene, 19 a. vidurys, Žezkazgano sr., meistras S. Elamanuly) arba centriškieji kupoliniai (Seneke, Mankystau sr., 19 a. pabaiga, meistras D. Žandauletovas).
Prijungus Kazachiją prie Rusijos (19 a. 7 dešimtmetis) miestuose pastatyta eklektinių visuomeninių ir administracinių pastatų, geležinkelio stočių, plito medinė architektūra (vienaukščiai gyvenamieji namai, soboras Almatoje, 1907, rusų architektas A. Zenkovas, 1863–1936).
20 amžius
Viešpaties Žengimo į dangų soboras Almatoje (1907, inžinierius A. Zenkovas, restauruota 1995)
Nuo 20 a. 3 dešimtmečio vykdyta sparti šalies industrializacija, pastatyta pramoninių miestų, darbininkų gyvenviečių, perstatyti senieji miestai (Almata, Gurjevas, dabar Atyrau), išplėsti gyvenamųjų, visuomeninių pastatų rajonai (Šymkente, Kyzylordoje). 4 dešimtmetyje Kazachijos architektūroje reiškėsi konstruktyvizmas (Vyriausybės rūmai Almatoje, dabar universitetas, 1931, rusų architektas M. Ginzburgas, 1892–1946). 4 dešimtmečio antros pusės–6 dešimtmečio pastatuose (Užsienio kalbų institutas, 1937, architektas A. Vozmiukas, g. 1910, Operos ir baleto teatras, 1941, architektas N. Prostakovas, g. 1906, Kazachijos mokslų akademijos pagrindiniai rūmai, 1957, architektas A. Ščiusevas, su kitais; visi Almatoje) ryšku Rusijoje plitusios pseudoistorizmo architektūros įtaka (daug pastatų suprojektavo rusų architektai), būdinga frontonai, kolonados, piliastrai, portikai, kartais yra vietinės architektūros elementų (aivanai, lodžijos, ornamento motyvai).
1954–60 šalies šiaurinėje dalyje vykdant plėšinių ir dirvonuojančių žemių panaudojimo programą pastatyta daug miesto tipo gyvenviečių (apie 600 Stepių krašte), kaimų. Miestuose plėsti daugiaaukščių gyvenamųjų namų rajonai. Laikytasi architektūros formų unifikacijos principų. 8–9 dešimtmetyje statinių suprojektavo kazachų architektai; svarbesni pastatai: Kazachijos cirkas (1972, architektai V. Kacevas, g. 1929, A. Kainarbajevas, g. 1939, ir kiti), viešbutis Kazachstan (1978, architektas J. Ratušnas, g. 1935, su kitais), Kazachijos dramos teatras (1980, architektai O. Baimurzajevas, g. 1939, A. Kainarbajevas, M. Žaksylykovas, g. 1946, ir kiti), Pionierių rūmai (1983, architektas V. Kimas, g. 1937, su kitais; visi Almatoje), viešbutis Semėjuje (1986, architektas J. Ratušnas), Medeo žiemos sporto įrenginių kompleksas prie Almatos (1973, architektai V. Kacevas, A. Kainarbajevas ir kiti).
Prezidento rūmai Astanoje (2004)
Kazachijos sostinę perkėlus į Astaną (1997) čia pastatyta kultūros, mokslo, verslo, administracinių pastatų. 20 a. pabaigos statiniams būdinga vietinės architektūros elementai (prezidento rezidencija, 1995, architektas K. Montachajevas, g. 1950, su kitais, centrinė mečetė, 1999, abi Almatoje).
Pasaulio paveldo vertybės
Chodžos Achmedo Jassavi mauzoliejus Turkestane (nuo 2003), Didžiojo šilko kelio statiniai (su šio kelio statiniais Kirgizijoje ir Kinijoje, nuo 2014).
2271
Kazachijos kultūra
Kazachijos konstitucinė santvarka
Kazachijos partijos ir profsąjungos
Kazachijos ginkluotosios pajėgos