Kazãchijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Kazachijos BVP struktūra (2003)
Kazachija – daug gamtinių išteklių turinti valstybė. 2004 BVP sudarė 40,75 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 111,35 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 2715 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 7418 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių). BVP struktūra parodyta diagramoje. Užsienio skola 26 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2004).
Pramonė
Pramonės svarbiausia šaka – naudingųjų iškasenų gavyba (sukuria 16 % Kazachijos BVP, sudaro 30 % Kazachijos eksporto). Iš degiųjų naudingųjų iškasenų gaunama nafta (ištekliai apie 735 mln. t), gamtinės dujos (1850 mlrd. m3), akmens ir rusvosios anglys (37,5 mlrd. tonų). Naftos daugiausia išgaunama Kaspijos jūros pakrantėje ir dugne, Embos baseine; didžiausi yra Kašagano, Tengizo, Kurmangazy, Karačaganako telkiniai. Apie 40 % gamtinių dujų yra Karačaganako telkinyje, kiti didesni telkiniai – Tengizo, Urichtau, Žanažolo. Anglys kasamos Ekibastuzo anglių baseine, Karagandos anglių baseine, Maikubeno ir Turgajaus anglių baseinuose; 62 % visų anglių išteklių sudaro rusvosios anglys. Dar kasama žaliava branduoliniam kurui – urano rūda. Geležies rūdos ištekliai – 3,5 mlrd. t grynos geležies, mangano rūdos – 408 mln. t (trečioji vieta pasaulyje; kasama Kazachijos vidurinėje dalyje), chromo rūdos – 320 mln. t (kasama Mugodžaruose – Chromtau apylinkėse). Vario rūda kasama Žezkazgano, Orlovsko, Konrato, Aktogajaus, Aidarly, Koksajaus, Šatyrkulio, Belousovo‑Irtyšiaus ir kituose telkiniuose, boksitas – Krasnooktiabrsko ir Turgajaus telkiniuose, cinko ir švino rūdos – Altajuje (Zyrianovsko, Asu‑Bulako, Oskemeno, Semejaus, Leninogorsko regionuose). Kazachijoje dar kasama auksas, sidabras, molibdeno, alavo, volframo, nikelio rūdos, fosforitai (Aktobės fosforitų baseine), baritas, druska, asbestas ir kitos statybinių medžiagų žaliavos. Kazachijos svarbiausių naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 1 lentelėje. 2004 pagaminta 66,4 mlrd. kWh elektros energijos. 84 % elektros energijos pagamina šiluminės elektrinės (didžiausios: Ekibastuzo‑1 galia – 4,0 GW, Jermako – 2,4 GW, Žambylo – 1,2 GW), apie 14 % – hidroelektrinės (Irtyšiaus, Syrdarjos, Ili upėse); iki 1999 Aktau veikė atominė elektrinė.
1
*metalo kiekis rūdoje
Apdirbamosios pramonės svarbiausia šaka – metalurgija. Kostanajuje ir Karagandoje liejamas ir valcuojamas plienas, lydomas ketus ir kiti geležies lydiniai, Aktobėje ir Aksu veikia geležies lydinių lydymo įmonės. Varis lydomas ir rafinuojamas Oskemene, Balkaše, Žezkazgane, Karsakpajuje, švino, cinko, titano, magnio rūdos perdirbamos Oskemene, Šymkente, molibdeno, alavo rūdos – Akšatau, tantalo rūda – Aksu, aliuminis lydomas Pavlodare, iš berilio rūdos Oskemene išgaunamas metalinis berilis, urano rūda sodrinama Aktau. Mašinų pramonė gamina presus, metalo pjovimo stakles ir kitus įrenginius (pramonės įmonių yra visuose dideliuose miestuose – Almatoje, Karagandoje, Oskemene, Atyrau, Šymkente, Pavlodare, Nur Sultane, Semejuje). Chemijos pramonės įmonės gamina trąšas (Karatau, Taraze, Aktau), farmacijos gaminius (Šymkente), plastikus, cheminį pluoštą, žemės ūkio mašinų ir automobilių padangas, kalcio karbidą, natrio hidroksidą, naftos perdirbimo įmonės – automobilinį benziną, dyzeliną, žibalą ir kitus produktus (Atyrau, Pavlodare, Šymkente), statybinių medžiagų pramonės įmonės – cementą, asbestcemenčio plokštes. Visoje Kazachijoje daug tekstilės, siuvimo, kailių, avalynės gamybos įmonių, perdirbančių vietines žaliavas, dideliuose miestuose – maisto pramonės (mėsos, cukraus, vaisių ir daržovių, malimo, alaus, vyno) įmonių. Kazachijos apdirbamosios pramonės svarbiausi rodikliai – 2 lentelėje.
2
Bioprodukcinis ūkis
Žemės ūkio naudmenos užima 76 % Kazachijos teritorijos, iš jų 90 % – pievos ir natūralios ganyklos, 10 % – ariamoji žemė. Daugiausia ariamosios žemės yra šiaurėje – auginama javai (daugiausia kviečiai, miežiai, kukurūzai, avižos); regionuose, kur kritulių iškrinta mažiausiai, auginamos soros. Altajaus kalnų slėniuose auginama grikiai, rugiai, saulėgrąžos, pietinės dalies upių slėniuose ir oazėse – ryžiai, žieminiai kviečiai, vilnamedžiai, tabakas, sezamai, vaistiniai, prieskoniniai augalai, vynmedžiai, vaismedžiai (obelys, kriaušės). Kazachijos augalininkystės produkcijos rodikliai – 3 lentelėje. Gyvulininkystės svarbiausia šaka – avininkystė; avys veisiamos visoje šalyje, daugiausia – pietiniuose regionuose (pietvakariuose veisiamos karakulinės avys). Arkliai veisiami visoje Kazachijoje, kupranugariai (daugiausia dvikupriai) – dykumų vakarinėje dalyje, Syrdarjos aukštupio regione, galvijai (mėsiniai) – šiaurinėje dalyje, kiaulės, paukščiai, triušiai – šiaurinėje ir pietryčių dalyje. Altajaus ir Tian Šanio priekalniuose – bitininkystė ir šilkininkystė. Gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 4 lentelėje, gyvulininkystės produkcijos rodikliai – 5 lentelėje. 2002 sugauta 25 700 t žuvų (daugiausia karšių, karpių, kuojų, lydekų).
3
4
5
Turizmas
Astana
Turizmas menkai išplėtotas; Šimbulakas (prie Almatos) – slidinėjimo centras.
Transportas
vamzdynas Tian Šanio kalnuose
Svarbiausias yra geležinkelių transportas (pervežama apie 70 % krovinių ir apie 50 % keleivių). 2001 buvo 13 615 km geležinkelių, iš jų 3725 km – elektrifikuotų. Svarbiausi geležinkeliai: Kartalai (Rusija)–Astana–Pavlodaras–Barnaulas (Rusija), Kostanajus–Kokčetau–Barnaulas (Rusija), Almata–Taškentas (Uzbekija), Orenburgas (Rusija)–Aktobė–Turkestanas–Šymkentas–Taškentas (Uzbekija), Novosibirskas (Rusija)–Semejus–Almata, Petropavlas–Karaganda–Šu (Kirgizija); į šiuos geležinkelius eina daug šakų iš kasybos regionų, t. p. geležinkelio šaka per Džungarijos Vartus iš Dostyko į Kiniją. 2001 buvo 82 638 km automobilių kelių, iš jų 94 % – su kieta danga. Kazachiją su Rusija jungia 46, su Kirgizija – 7, su Uzbekija – 7 (per Uzbekiją ir Turkmėniją Kazachija susisiekia su Iranu), su Kinija – 6 automobilių keliai. Vandens kelių 4000 kilometrų. Apie 80 % krovinių pervežama Irtyšiumi, t. p. laivuojamas Uralas (iki Oralo), Syrdarja, Ili ir Balkašo ežeras. Prie Kaspijos jūros yra Atyrau ir Aktau uostai. 2003 užregistruoti 22 prekybiniai laivai; prekybinio laivyno tonažas 15 300 bruto tonų. 3 tarptautiniai oro uostai – Almata, Aktau, Atyrau. Svarbiausi naftotiekiai – Tengizas–Novorossijskas (Rusija), Uzenas–Atyrau–Samara (Rusija), Kenkijakas–Orskas (Rusija), Kenkijakas–Atyrau; dujotiekiai iš Karačaganako telkinio į Orenburgą (Rusija), Taškento (Uzbekija)–Almatos.
Bankai
2005 bankų sistemą sudarė centrinis Kazachijos nacionalinis bankas (įkurtas 1993, būstinė Almatoje, 16 teritorinių filialų, Kasos operacijų ir vertybių saugojimo centras Almatoje), 35 vadinamieji antrojo lygio bankai (iš jų – 1 valstybinis – Gyvenamųjų namų statybos taupomasis, 15 turi užsienio kapitalo), ypatingą statusą turintis valstybinis Plėtros bankas (įkurtas 1994, būstinė Almatoje), 17 užsienio bankų (Commerzbank, Deutsche Bank, Dresdner Bank AG, ING ir kitų) skyriai. Kazachijos piniginis vienetas – tengė, lygi 100 tijinų, įvesta 1993 11 vietoj Kazachijos rublio (įvestas 1993 08 vietoj SSRS rublio). Almatoje veikia Kazachijos vertybinių popierių birža (įkurta 1993 kaip Tarpbankinė valiutos birža, nuo 1995 – Tarpbankinė valiutos ir vertybinių popierių birža, nuo 2004 dabartinis pavadinimas).
Užsienio prekyba
Kazachijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2003)
Užsienio prekybos balansas teigiamas. 2003 eksportuota prekių už 12,9 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, importuota prekių už 8,4 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Eksportuojama daugiausia nafta, rafinuotas varis, plienas ir valcuotieji jo gaminiai, javai, auksas, anglys, aliuminis, cinkas, švinas, geležies rūda ir koncentratai, importuojama mašinos ir pramonės įrenginiai, prietaisai, chemijos pramonės gaminiai, transporto priemonės, maisto produktai, elektros energija, gamtinės dujos. Kazachijos užsienio prekybos svarbiausi partneriai parodyti diagramose.
2271
-Kazachijos pramonė; -Kazachijos žemės ūkis; -turizmas Kazachijoje; -Kazachijos transportas; -Kazachijos bankai; -Kazachijos užsienio prekyba
Kazachijos konstitucinė santvarka
Kazachijos partijos ir profsąjungos
Kazachijos ginkluotosios pajėgos