Kazãnė (Казань, Kazan), miestas Rusijos Federacijoje; Totorijos sostinė. 1,1 mln. gyventojų (2020).

Kazanė

Kazanė įsikūrusi Volgos kairiajame krante, prie jos ir Kazankos upės santakos. Upių uostas (didžiausias prie Volgos). Tarptautinis oro uostas. Per miestą eina Maskvos–Jekaterinburgo geležinkelis; plentai į Žemutinį Naugardą, Joškar‑Olą, Permę, Ufą. Metropolitenas (nuo 2005). Lėktuvų, variklių, kompresorių, šilumos matavimo prietaisų, medicinos instrumentų gamyba, chemijos (organinės sintezės, sintetinio kaučiuko, gumos technologinių gaminių, fotografinių juostų, farmacijos), kailių, siuvimo, avalynės, statybinių medžiagų, maisto pramonė.

Totorijos mokslų akademijos, Rusijos mokslų akademijos filialas. Kazanės valstybinis (įkurtas 1804), technikos (1932–92 aviacijos institutas), cheminės technologijos, medicinos, pedagoginis universitetai, žemės ūkio, veterinarijos, kultūros ir menų, architektūros ir statybos akademijos, finansų ir ekonomikos, energetikos, ekonomikos ir teisės, ekonomikos ir valdymo ir kiti institutai. Konservatorija. Mokslinių tyrimų imstitutai. Totorijos akademinis, operos ir baleto, rusų dramos, jaunojo žiūrovo, lėlių, totorių dramos ir komedijos teatrai. Filharmonija, cirkas. Totorijos valstybinis, Dailės, M. Gorkio, J. Baratynskio literatūros muziejai, V. Lenino namas muziejus. Nacionalinė biblioteka.

Architektūra

Siujumbekio bokštas Kazanėje (apie 15–17 a.)

Kazanės kremlius (1552, architektas P. Jakovlevas) su Siujumbekio (apie 15–17 a.), Išganytojo (16 a.) bokštais, Apreiškimo soboru (1562, architektai P. Jakovlevas, I. Širiajus), Gubernatoriaus rūmais (19 a., dabar Prezidento rūmai) – Pasaulio paveldo paminklas (nuo 2000). Sakraliniai pastatai: Jono Krikštytojo vienuolynas (1564), Šv. Petro ir Pauliaus soboras (1726), Šv. Mykolo Žemoji (18 a.), Trijų Karalių (1904) cerkvės. 1778 miestas perplanuotas pagal klasicizmo principus. Kiti pastatai: Kazanės universitetas (1822, architektas P. Piatnickis, 1841 išplėstas, architektas M. Korinfskis), gimnazija (1880, dabar Mokslo akademija), Kazanės dailės mokykla (1903), Sandetskių rūmai (1906, abiejų architektas K. Mufke, dabar Dailės muziejus), Nacionalinė biblioteka (1908, architektas K. Mufke), Spaudos (1935, architektas S. Penas), Operos ir baleto teatro (1956, architektas I. Gainutdinovas) ir Parlamento rūmai (1962), konservatorijos koncertų salė (1967, architektas M. Agiševas).

2271

Istorija

Naujausių archeologinių tyrimų duomenimis, Kazanė susikūrė 10 a. pabaigoje–11 a. pradžioje kaip Pavolgio Bulgarijos šiaurinio pakraščio prekybos ir gynybos punktas. 13–14 a. valdoma Aukso ordos; kunigaikštystės centras. 1399 Kazanę sugriovė Maskvos kunigaikštystės kariuomenė. Nuo 15 a. Kazanė – didelis Vidurinio Pavolgio ekonominis ir prekybinis centras, Kazanės chanato sostinė. Per 1552 Ivano IV Rūsčiojo žygį chanatas prijungtas prie Rusų valstybės.

1708–1920 Kazanės gubernijos centras (1781–96 – vietininkystės). 1714 pastatyta gelumbės manufaktūra, 1718 – laivų statykla. Miesto gyventojų dalis per 1773–75 J. Pugačiovo karą kovėsi sukilėlių pusėje. 1774 07 23 jo kariuomenė šturmu užėmė Kazanę (išskyrus kremlių); didesnė miesto dalis sudegė.

19 a. pastatyta didelių pramonės įmonių. 1804 įkurtas universitetas; miestas tapo ir kultūrinio gyvenimo centru. Per Rusijos pilietinį karą (1918–22) mieste kelis kartus keitėsi valdžia. 1917–20 Kazanė tapo totorių tautinio judėjimo centru. 1920 sovietų valdžia Kazanę paskelbė Totorijos Autonominės Sovietų Socialistinės Respublikos sostine.

20 a. Kazanė sparčiai plėtėsi, tapo svarbiu pramonės, kultūros ir mokslo centru, daugėjo gyventojų. Nuo 1992 02 Totorijos Respublikos sostinė.

Kazanės kremlius

415

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką