Kazimieráičio rinktnė, Partizãno Kazimieráičio rinktnė, Pietų Lietuvos partizanų junginys (rinktinė), 1947 09 25–1952 02 pradžioje kovojęs prieš sovietinį okupacinį režimą.
Veikė Alytaus apskr. Alovės, Daugų, Druskininkų, Marcinkonių, Merkinės, Rudnios ir Varėnos valsčiuose bei gretimose Baltarusijos apylinkėse (apie Beržtus, Pariečę, Rodūnią ir kitur), t. p. Trakų apskr. Onuškio ir Valkininkų valsčiuose. Įkurta pertvarkius Merkio rinktinę. Priklausė Dainavos apygardai. Merkio rinktinės pirmasis (Merkinės) batalionas Kazimieraičio rinktinėje pavadintas Partizano Vanago grupe (viena stipriausių ir kovingiausių Dainavos apygardoje), antrasis (Marcinkonių) batalionas – Gardino grupe, trečiasis (Varėnos) batalionas – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto grupe. 1947 12 prie Kazimieraičio rinktinės prijungta Geležinio Vilko grupė 1950 10 grąžinta Dzūkų rinktinei. 1949 vasaros pradžioje Kazimieraičio rinktinės grupės buvo pertvarkytos į tėvūnijas (tėvūnija). 1947 rinktinėje buvo daugiau kaip 100, 1950 vasarą – apie 60 kovotojų. 1948 01 16 į Merkinės vlsč. vykdomojo komiteto patalpas (vyko pasitarimas dėl vietos tarybų vadinamųjų rinkimų) įmetus 2 granatas, buvo sužeisti sovietiniai saugumiečiai P. Mockevičius ir V. Popovas bei LSSR finansų ministras A. Drobnys. 1948 10 27 pasaloje prie Grendavės kaimo sunaikinta saugumo Onuškio vlsč. karinė operatyvinė grupė (iki 19 baudėjų).
Kazimieraičio rinktinės vadas Adolfas Ramanauskas‑Vanagas
Rinktinės vadai: 1947 09 –1948 01 ir 1950 07–10 A. Ramanauskas (slapyvardis Vanagas), 1948 01–09 J. Jakubavičius (slapyvardis Rugys; žuvo 1948 09 16), 1948 09 (ar 11)–1949 03 V. Voveris (slapyvardis Žaibas; žuvo 1949 03 07), 1949 03–09 ir 1949 12–1950 06 L. Baliukevičius (slapyvardis Dzūkas; žuvo 1950 06 24), 1949 09–11 B. Navickas (slapyvardis Girinis; žuvo 1949 11 26) ir 1950 10–1952 02 J. Drazdauskas (slapyvardis Putinas; 1952 02 03 suimtas ir vėliau buvo užverbuotas saugumo agentu). Suėmus J. Drazdauską, Kazimieraičio rinktinės, kaip organizuoto kovos vieneto, veikla nutrūko.
1312
213