paminklas K. Būgai Dusetose (pastatytas 1985, skulptorius B. Vyšniauskas)
Būgà Kazimieras 1879 11 06Pažiegė (Dusetų vlsč.) 1924 12 02Karaliaučius (palaidotas Kaune), lietuvių kalbininkas, baltistikos mokslo kūrėjas.
Išsilavinimas ir akademinė veikla
Kazimieras Būga (apie 1914 m.)
Mokėsi Dusetose, Zarasuose, Sankt Peterburge. 1902 susipažino su K. Jauniumi, buvo paskirtas jo sekretoriumi. 1905–12 studijavo Sankt Peterburgo universitete, liko rengtis profesūrai J. Baudouino de Courtenay vadovaujamoje katedroje. 1914 tobulinosi Karaliaučiaus universitete pas A. Bezzenbergerį. 1916–19 Permės, 1919–20 Tomsko universiteto profesorius. 1920 grįžo į Lietuvą. Nuo 1922 Lietuvos universiteto profesorius. K. Būga – žymiausias lietuvių kalbos istorijos tyrinėtojas, dirbęs daugelyje lituanistikos ir baltistikos mokslo sričių, ypač nusipelnęs leksikologijai ir leksikografijai.
Leksikografijos darbai
Sukaupė (nuo 1902) apie 617 000 lapelių žodžių kartoteką, pradėjo leisti Lietuvių kalbos žodyną (1 sąs. 1924, 2 – 1925). Redagavo A. Juškos žodyną. Paskelbė daug lietuvių žodžių etimologijų (Baltica 1911, Slavų–baltų etimologijos / Slavjano-baltijskie ėtimologii 1912–16), kaupė duomenis lietuvių kalbos etimologijų žodynui (liko 19 000 lapelių kartoteka). Išaiškino ir chronologizavo seniausius lietuvių ir kitų baltų kalbų skolinius iš slavų (Lituanica 1912, Lietuvių–gudų santykiai ir jų amžius / Die litauisch-weißrussischen Beziehungen und ihr Alter 1925) ir germanų kalbų (Visų senieji lietuvių santykiai su germanais 1921).
K. Būgos rašytų Lietuvių kalbos žodyno viena kortelių (Lietuvių kalbos institutas)
Antroponimikos tyrimai
Padėjo pagrindus lietuvių antroponimikai: nustatė Lietuvos didžiųjų kunigaikščių vardų lietuviškas formas, garsų transkribavimo rusų metraščiuose dėsnius, kai kurias dvikamienių liet. vardų darybos ypatybes (Apie lietuvių asmens vardus 1911). Remdamasis lietuvių vietovardžiais, ypač hidronimais, paneigė A. Šachmatovo hipotezę, kad Lietuvoje ir Baltarusijoje gyventa keltų (Ar galima įrodyti keltų pėdsakus baltų teritorijoje? / Kann man Keltenspuren auf baltischem Gebiet nachweisen? 1913, Upių vardų studijos ir aisčių bei slavėnų senovė 1923), sukūrė baltų genčių įsikūrimo prie Baltijos jūros hipotezę (Kalbų mokslas bei mūsų senovė 1913, Lietuvių įsikūrimas šių dienų Lietuvoje 1924, Aisčių praeitis vietų vardų šviesoje 1924).
Hidronimikos, fonetikos, morfologijos tyrimai
K. Būga laikytinas lietuvių hidronimijos tyrimo pradininku. Parašė istorinės fonetikos ir morfologijos veikalų (Priesagos ‑ūnas ir dvibalsio uo kilmė 1921), tyrė lietuvių kalbos kirčio ir priegaidžių istoriją (Metatonija lietuvių ir latvių kalbose / Die Metatonie im Litauischen und Lettischen 1923–24, Kirčio ir priegaidės mokslas 1924). Kaupė duomenis apie išnykusias prūsų, kuršių, sėlių, žiemgalių ir kitas baltų kalbas (Lietuvių tauta ir kalba bei jos artimieji giminaičiai 1924), sprendė galindų ir jotvingių, baltų mitologijos problemas (Medžiaga lietuvių, latvių ir prūsų mytologijai 1908–09). Tobulino bendrinę lietuvių kalbą, normino vartoseną ir rašybą (Kalbos dalykai 1907–10, Kalbos mažmožiai 1914, 1920–22, Kalba ir senovė 1920–22).
Atminimo įamžinimas
Pažiegės kaime (Dusetų seniūnija, Zarasų rajono savivaldybė) veikia Kazimiero Būgos memorialinis muziejus (Zarasų krašto muziejaus padalinys).
R: Rinktiniai raštai 3 t. Vilnius 1958–62. L: Z. Zinkevičius Kazimieras Būga Vilnius 1979.
2703