Moñstvilas Kazimieras 1934 03 01Nevardėnai, Telšių apskr. 2023 07 19Vilnius, geologas, alpinistas, keliautojas, orientacininkas. Aukštuminio alpinizmo (įkopimai į aukštesnes nei 6000 m viršūnes) Lietuvoje vienas pradininkų.
Išsilavinimas ir profesinė veikla
1958 baigęs Vilniaus universiteto Gamtos fakultetą iki 1962 dirbo Geologijos katedroje vyriausiuoju laborantu, 1962–70 – Pramoninės statybos projektavimo institute vyresniuoju inžinieriumi geologu ir grupės vadovu, 1970–85 – Inžinerinių tyrinėjimų institute Geologijos skyriaus vyriausiuoju inžinieriumi geologu, 1987–98 – Kolūkių statybos projektavimo institute (nuo 1992 bendrovė Krašto projektai) Tyrinėjimų skyriaus vadovu. 1977–80 ir 1985–87 komandiruotas į Kubą; hidrotechninių įrenginių statybos projektavimo organizacijose dirbo vyresniuoju inžinieriumi geologu ir vyresniuoju inžinieriumi geotechniku – vykdė statomų objektų (gruntinių užtvankų ir kitų hidrotechninių statinių) pagrindo sutankinimo ir filtracinių savybių kontrolę, konsultavo vietinius specialistus įvairiais su inžineriniais geologiniais ir geotechniniais tyrinėjimais susijusiais klausimais, dalyvavo pirmojoje Kuboje mokslinėje-techninėje konferencijoje. 1996–2006 K. Monstvilo inžinerinių geologinių tyrinėjimų firmos savininkas ir darbų vykdytojas.
Kazimieras Monstvilas
1969–73 tyrinėjo Vilnios žiočių geologiją ir geomorfologiją, atliko Pilies kalno, Vilniaus katedros pagrindo detalius inžinerinius geologinius ir hidrogeologinius, 1993–94 – Valdovų rūmų pagrindo inžinerinius geologinius, vėliau – Vilniaus savivaldybės ir kitų aukštutinių pastatų žvalgybinius bei Vilniaus pietinio aplinkkelio detalius inžinerinius geologinius tyrinėjimus.
Tarptautinės geotechnikos asociacijos, Tarptautinės inžinierių-geologų draugijos narys.
Alpinizmas
Alpinizmu susidomėjo 1957. 1959–74 įkopė į 48 viršūnes (iš jų 8 aukštesnės nei 5000 m, 6 – 6000 m ir 2 – 7000 metrų). 3 kartus Lietuvos (1960, 1964, 1966), 2 kartus Pabaltijo (1964, 1966) alpinizmo čempionas, SSRS alpinizmo čempionato 4 vietos laimėtojas (1969). 1959 dalyvavo Didžiajame Kaukaze žuvusiems sportinio alpinizmo Lietuvoje pradininkams (G. P. Akstinui, F. Mieliauskui ir Vytautui Vosyliui) atminti skirtoje ekspedicijoje (organizavo Kirgizijos alpinizmo federacija) į Tian Šanį; 9 dalyviai (iš jų 3 lietuviai) įkopė į Terskei Alatau kalnagūbrio 2 bevardes viršūnes ir pavadino jas Akstino (aukštis 4250 m; įkopta 1959 10 12) ir Lietuvos alpinistų (4143 m; 1959 10 15) vardais.
K. Monstvilas (kairėje) su Juozu Antanavičiumi, Augiu Guču ir Boleslavu Binkausku bazinėje stovykloje Pamyre (1972)
1963 įkopė į aukščiausią Kaukazo viršūnę Elbrusą (5642 metrai). Organizavo aukštumines ekspedicijas į Pamyrą ir joms vadovavo: 1964 (pirmoji Lietuvos aukštuminė ekspedicija) įkopė į Šachdaros kalnagūbrio 3 bevardes viršūnes ir pavadino jas Čiurlionio (5794 m; 1964 07 28), Donelaičio (5837 m; 1964 07 28) ir Lietuvos (6080 m; 1964 08 18) vardais, 1965 08 11 – į Qullai Abuali ibni Sino viršūnę (7134 m; iki 2006 Lenino) iš pietinės pusės. 1967 bandė kopti į Ismailo Samani viršūnę (7495 m; iki 1998 Komunizmo), tačiau ekspediciją nutraukė ir prisidėjo prie į sniego griūtį patekusių kazachų alpinistų gelbėjimo bei transportavimo darbų; šią viršūnę įveikė 1972 07 30 su tarptautinės alpiniados dalyviais (vadovavo grupei Lietuvos alpinistų – J. Antanavičiui, A. Gučui, Boleslovui Binkauskui). 1961–62 Respublikinio turistų klubo direktorius. 1971–76 Lietuvos alpinizmo federacijos pirmininkas.
Kiti sportiniai pasiekimai
SSRS orientavimosi sporto komandinės rungties čempionas (1963). Žygių į Karpatus, Kaukazą, Krymo ir Kolos pusiasalius dalyvis.
Veikalai
Knygų Orientacijos sportas (su R. Darškumi, 1963), Kalnai lieka rymoti (1970), Kalnų takais (abiejų sudarytojas Augustas Kubilius, 1981), Lietuvos geologai (atsakingasis redaktorius A. Jurgaitis, 2009) bendraautoris.