Kazimieras Semenavičius

Semenãvičius Kazimieras, Simonãvičius apie 1600 04 18Dapšiai (Raseinių apskr.) apie 1651, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karo inžinierius, artileristas.

Kazimieras Semenavičius

Išsilavinimas ir karo tarnyba

Vilniaus universitete studijavo matematiką, fiziką, chemiją, architektūrą. Tarnaudamas Abiejų Tautų Respublikos kariuomenėje gerai susipažino su artilerija. Dalyvavo Respublikos kare su Rusija (1632–33) ir totoriais (1644). Karaliaus Vladislovo Vazos buvo pasiųstas gilinti žinių į Olandiją. Grįžęs 1647 buvo paskirtas artilerijos inžinieriumi, vėliau – Abiejų Tautų Respublikos artilerijos vyriausiojo vado pavaduotoju. Karo su kazokais metu 1648 buvo išvykęs į Lvovą ir Pilavcus, kur vadovavo artilerijos dalinių perdislokavimui. 1649 vėl išvyko į Olandiją.

„Didysis artilerijos menas“

Gyvendamas Olandijoje baigė rašyti ir 1650 Amsterdame lotynų kalba išleido knygos Didysis artilerijos menas (Artis magnae artilleriae) pirmąją dalį. Knyga 1654 išleista prancūzų, 1663 – lenkų, 1676 – vokiečių, 1729 – anglų kalba, vėliau – olandų, danų ir kitomis kalbomis. Pusantro šimto metų ji buvo svarbiausias artilerijos mokslo veikalas Europoje ir dar 18 a. tebebuvo laikoma klasikine.

K. Semenavičiaus knygos Grand art d′artillerie (Didysis artilerijos menas, 1651) antraštinis puslapis

Veikalą sudaro 5 skyriai, pavadinti knygomis. Jame yra daugiau kaip 200 autoriaus pieštų paveikslų bei schemų; aiškinami pabūklų kalibrai, konstrukcija, taikymo būdai, rašoma apie metalų lydinių sudarymo metodus, artilerijoje naudojamų medžiagų gamybos technologijas, įvairius sviedinius ir kita. Trečiasis skyrius Apie raketas skirtas raketų konstrukcijoms, jų kurui, gamybai, paleidimo įrenginiams. Jame pirmąsyk keliama daugiapakopės raketos ir raketinės artilerijos idėja, pateikiami trijų pakopų raketos brėžiniai, apžvelgiama raketų gamybos technologija, rašoma apie bateriją iš septynių paraku užtaisomų raketų. Aprašyta povandeninės raketos konstrukcija, kuri buvo pagaminta praėjus daugiau kaip dviem šimtams metų (1866). Buvo parengęs spaudai ir antrąją savo veikalo dalį (gana plačiai ji atpasakota pirmosios dalies pratarmėje), bet nespėjo išleisti. Jos rankraštis buvo saugomas kunigaikščių Sanguškų bibliotekoje netoli Liublino, vėliau pateko į Zaluskių biblioteką Varšuvoje, o 19 a. išvežtas į Sank Peterburgą.

K. Semenavičius buvo humanistinių pažiūrų: rašydamas apie kariavimo priemones, nepropagavo karo, teigė, kad karai esą žiaurūs, pavojingi, kad tai didžiausia žmonijos nelaimė. Vilniuje veikia K. Semenavičiaus universitetas.

-Kazimieras Semenavičius; -Kazimieras Simonavičius

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką