Bõruta Kazys 1905 01 06Kūlokai (Liudvinavo vlsč.) 1965 03 09Vilnius, lietuvių rašytojas. E. D. Makariūnienės tėvas, J. Borutos brolis.
Kazys Boruta
Dėl radikalių pažiūrų, nesitaikstymo su autoritarizmu nuolat konfrontavo su esamais politiniais režimais, buvo persekiojamas, kalinamas. Priklausė nelegaliai eserų sąjungai. 1924 pašalintas iš Marijampolės mokytojų seminarijos, 1925 iš Lietuvos universiteto. 1927 išvyko į Latviją; Rygoje išleido literatūrinį almanachą Audra (1928). 1926 ir 1928–30 studijavo Vienos ir Berlyno universitetuose. Vienas aktyviausių trečiafrontininkų, žurnalo Trečias frontas (1930–31) steigėjų. 1931 grįžo į Lietuvą, parengė literatūrinį almanachą Darbas (1932). 1933 suimtas ir nuteistas 4 metus kalėti; 1935 amnestuotas. 1940 redagavo žurnalą Dienovidis. 1941 ir 1945–46 LSSR Mokslų akademijos Literatūros muziejaus vedėjas. Vokiečių okupacijos metais rūpinosi lituanistikos rankraštinių fondų išsaugojimu, gelbėjo žydus.
Dalyvavo antisovietinėje rezistencijoje, 1946 pašalintas iš Rašytojų sąjungos (vėl priimtas 1957), sovietinio saugumo suimtas, nuteistas 5 metus kalėti. Kalintas Rasų lageryje Vilniuje; 1949 amnestuotas. Sovietinės okupacijos metais ilgą laiką K. Borutos kūriniai nebuvo spausdinami (vertimus pasirašydavo svetimomis pavardėmis).
Kūryba
Eilėraščius pradėjo spausdinti 1920. Poezijoje (rinkiniai A-lo! 1925, Dainos apie svyruojančius gluosnius 1927, poema Kryžių Lietuva 1927, Duona kasdieninė 1934, rinktinė Eilės ir poemos 1938) vyrauja maištingos nuotaikos, laisvės troškimas, metamas iššūkis inertiškai bedvasei aplinkai; šiurkštūs ekspresionistiniai vaizdai, dramatiškos metaforos derinamos su lyriniais kaimo peizažais, avangardistinė dinamiška poetika susilieja su romantine intymios išpažinties tonacija. Ankstyvoji proza (apysaka Namas Nr. 13 1928, apsakymų rinkinys Drumstas arimų vėjas 1928, apysaka Saulę ant savo pečių parnešti išėjo 1940) pasižymi ekspresionizmo poetikai būdingais plakatiškais vaizdais, patetiškais dramatizuotais personažais, fragmentiška kompozicija.
Žymiausi K. Borutos prozos kūriniai, davę pradžią lietuvių poetiniam romanui, – romanai Mediniai stebuklai (1938) ir Baltaragio malūnas (1945, pataisytas leidimas 1962). Romano Mediniai stebuklai pagrindinis veikėjas – besiblaškantis ir maištaujantis žmogus, menininkas dievadirbys, konfrontuojantis su savanaudiška aplinka; stiliui būdinga liaudies kalbos intonacijos. Romane Baltaragio malūnas, pagrįstame lietuvių liaudies pasakų apie žmogaus ir velnio kovą motyvais, parodyta tragiška žmogaus lemtis, poetizuojama romantiška meilė, liaudies etinės vertybės; epiškumas derinamas su lyrizmu, kalba ritminė, kompozicija pagrįsta leitmotyvų kartojimu. K. Boruta – dokumentinės lietuvių prozos vienas kūrėjų: apybraižos apie žymius keliautojus (Kelionės į šiaurę 2 knygos 1938–39), beletrizuota skulptoriaus V. Grybo biografija Sunkūs paminklai (1960). Pasakų rinkinys Dangus griūva (1955) ir humoristinė apysaka Jurgio Paketurio klajonės (1963) pasižymi meistrišku tautosakos stilizavimu.
Kazys Boruta (apie 1937)
Parašė atsiminimų (apie B. Sruogą, Čiurlionių šeimą; knyga Gyvenimas drauge su draugu, išleista 1999), istorinį romaną Sūduoniai (nebaigtas). Išvertė P. Buck (Geroji žemė 1935), H. Ibseno (Brandas 1937, Cezaris ir Galilėjietis 1938), A. Tolstojaus (Petras Pirmasis 2 t. 1951–52), F. Schillerio (Vilius Telis 1958), W. Shakespeare’o, K. Skalbės, V. Korolenkos, R. Rolland’o kūrinių, bylinų, latvių liaudies dainų.
R: [Raštai] 10 t. Vilnius 1970–76. L: D. Striogaitė Poetinė proza (K. Borutos kūrybos pagrindu) Šiauliai 1976; V. Kubilius Kazio Borutos kūryba Vilnius 21985.
54