Kazys Grinius

Prezidentas Kazys Grinius (Lietuvos centrinis valstybės archyvas)

Grnius Kazys 1866 12 17Selemos Būda (dabar Selema; Sasnavos vlsč.) 1950 06 04Čikaga (1994 palaikai perlaidoti netoli Selemos Būdos), lietuvių tautinio judėjimo ir Lietuvos valstybės veikėjas, trečiasis Lietuvos prezidentas. Gydytojas. K. Griniaus ir L. Griniaus tėvas, J. D. Griniuvienės vyras. Lietuvos universiteto garbės daktaras (1926).

Visuomeninė ir politinė veikla

Nuo 1883 platino draudžiamą lietuvišką spaudą. Nuo 1888 varpininkų organizacijos veikėjas. 1889 išrinktas Maskvos lietuvių studentų draugijos pirmininku. 1893 baigęs Maskvos universitetą tarnavo gydytoju Kaspijos laivyne, nuo 1894 gydytojas Marijampolėje ir kitur.

1893–1905 varpininkų komiteto narys, vienas aktyviausių Varpo ir Ūkininko bendradarbių. Vienas Lietuvių demokratų partijos programos projekto (1903) autorių, parašė jos programą (1906), kurioje išreikštas akivaizdus Lietuvos nepriklausomybės siekis. 1895–96 vienas Lietuvos socialdemokratų partijos įkūrėjų. 1905 parengė Lietuvos valstiečių sąjungos programą. 1905 su kitais įkūrė draugiją Šviesa (Marijampolėje). Vienas Lietuvos žinių ir Lietuvos ūkininko redaktorių ir leidėjų. 1905–11 už tautinę veiklą kelis kartus Rusijos imperijos valdžios suimtas ir kalintas. 1911 Marijampolėje su kitais surengė pirmąją Lietuvoje valstietišką žemės ūkio parodą. 1914 Varpe išspausdino straipsnį Apie šalies nepriklausomybę, jame pirmasis iš lietuvių konceptualiai išdėstė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo prielaidas. 1914–18 gyveno Rusijoje. 1917 12 išrinktas Vyriausiosios lietuvių tarybos Rusijoje prezidiumo pirmininku. 1919 11 grįžo į Lietuvą.

Prezidentas K. Grinius (sėdi pirmoje eilėje centre) Lietuvos aviacijos šventėje Kaune 1926 (pirmas iš kairės ministras pirmininkas M. Sleževičius, pirmas iš dešinės – Seimo pirmininkas Jonas Staugaitis; Lietuvos centrinis valstybės archyvas)

1920–22 Steigiamojo Seimo (Lietuvos valstiečių sąjungos frakcija), 1922–27 I, II, III Seimų narys (Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos frakcija). 1920 06–1922 02 ministras pirmininkas. Vadovavo koalicinei Lietuvos krikščionių demokratų partijos ir liaudininkų vyriausybei per kovas su Lenkijos kariuomenės L. Żeligowskio rinktine.

Kazys Grinius (stovi viduryje) su varpininkais prie paminklo V. Kudirkai Kudirkos Naumiesčio kapinėse (1934 06 10; Lietuvos centrinis valstybės archyvas)

Koalicinis Ministrų kabinetas sutvarkė mokesčių sistemą, tobulino valstybės institucijų darbą, parengė žemės reformos ir kitus įstatymus. Buvo pasirašyta Lietuvos–Sovietų Rusijos taika (1920 07 12), nustatyta siena su Latvija (1921 03 20), Lietuva priimta į Tautų Sąjungą (1921 09 22). K. Grinius – vienas 1922 Lietuvos Valstybės Konstitucijos rengėjų (buvo Steigiamojo Seimo Laikinosios konstitucijos rengimo komisijos pirmininkas). 1926 06 07 išrinktas Lietuvos Respublikos prezidentu. Po 1926 Gruodžio septynioliktosios perversmo, gavęs A. Smetonos ir A. Voldemaro raštą, kad jie nelaužys Konstitucijos, pavedė A. Voldemarui sudaryti vyriausybę ir atsistatydino. 1927 išrinktas Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos Centro tarybos pirmininku, 1933 – garbės pirmininku. Ragino vyriausybę, prezidentą grįžti prie demokratijos.

1927 01–1935 07 Kauno miesto savivaldybės Medicinos ir sanitarijos skyriaus vedėjas – įsteigė Motinos ir vaiko centrų, Kovos su tuberkulioze, Pieno lašo draugiją, kitas draugijas, buvo jų metraščių Kova su džiova, Pieno lašas redaktorius. Per nacių okupaciją 1942 su M. Krupavičium ir J. P. Aleksa pasirašė Memorandumą vokiečių generalinam komisarui Kaune, kuriuo protestavo prieš Lietuvos kolonizavimą, Lietuvos piliečių (t. p. ir žydų, rusų, lenkų) masinį iškeldinimą. Memorandumo autoriai buvo represuoti, K. Grinius ištremtas į gimtąjį Selemos Būdos kaimą. 1944 08 pasitraukė į Vokietiją, 1947 01 – į Jungtines Amerikos Valstijas. Čia 1947 04 dėl Lietuvos sovietinės okupacijos neteisėtumo kreipėsi į 16 valstybių vadovus, 1949 12 dėl Lietuvos gyventojų genocido – į Jungtinių Tautų generalinį sekretorių Trygvę Halvdaną. 1994 urna su K. Griniaus palaikais iš Lietuvių tautinių kapinių Čikagoje pargabenta į Lietuvą, palaidota gimtinėje.

Kazys Grinius kalba per sanatorijos Panemunėje šventinimo iškilmes (1937 06 29; Lietuvos centrinis valstybės archyvas)

Knygos

Parašė knygas Teisingas žemės valdymas (1908), Medicinos žinių populiarizacija ir lietuvių medicinos knygų sąrašas (1922), „Varpo“ metų knygnešiai (1924), Atsiminimai ir mintys (t. 1 1947, t. 2 1962, t. 3–4 2016).

Apdovanojimai

Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius (1993). Pasaulio tautų teisuolis (2015, po mirties).

paminklas K. Griniui Selemos kaime (1996, skulptorius K. Balčiūnas, © LATGA, 2020)

L: A. Eidintas Kazys Grinius Vilnius 1993; Z. Butkus Dr. Kazys Grinius / Lietuvos Respublikos ministrai pirmininkai Vilnius 1997; G. Ilgūnas Kazys Grinius / Lietuvos Respublikos prezidentai Vilnius 1997; G. Ilgūnas Kazys Grinius Vilnius 2000, M. Tamošaitis Kazys Grinius ir jo bendražygiai Lietuvos politiniame gyvenime 1926–1940 Vilnius 2014.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką