Kazys Inčiūra

Kazys Inčiūra

Kazys Inčiūra

Inčiūrà Kazys 1906 09 25Vidugiriai (Kupiškio vlsč.) 1974 11 30Vilnius, lietuvių rašytojas. 1925–33 Vytauto Didžiojo universitete (iki 1930 Lietuvos universitetas) studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1930 baigė Valstybės teatro Vaidybos mokyklą, 1930–31 šio teatro aktorius. 1934–43 radijo diktorius Kaune ir Vilniuje. 1944–51 Vilniaus Vaidilos ir Valstybinio dramos teatro aktorius Vilniuje (suvaidino daugiau kaip 30 vaidmenų). 1951 suimtas, nuteistas 25 metams, kalintas Sverdlovsko srities lageriuose. 1956 grįžo į Lietuvą.

Kūryba

Eilėraščiuose (rinkiniai Su jaunyste 1928, Tyliųjų saulėlydžių žemėj 1930, Padavimai 1936, Baltieji raiteliai 1938) vyrauja romantiški tėviškės, gamtos vaizdai, liaudies sakmių ir padavimų, individualių išgyvenimų ir patriotiniai motyvai; būdinga muzikalumas, liaudies dainų poetinės priemonės. Poezijos rinkinyje Prie Kauno marių (1962) vyrauja sovietinės ideologijos požiūriu parašyti kūriniai. Romane Ant ežerėlio rymojau (1930) idiliškai vaizduojamas kaimo gyvenimas, poetizuojami darnūs žmonių santykiai. Apsakymuose (rinkiniai Fatima burtininkė 1929, Mylinčios moterys 1931, Obelys žydi 1937) daugiausia vaizduojamas teatralų gyvenimas. Prozai būdinga sentimentalumas, puošnus, egzaltuotas stilius. Dramose (Painiava, Savanorio duktė, abi 1929, Vincas Kudirka, pastatyta 1934, 1940, išleista 1944, Gimtoji žemė, pastatyta 1936, pavadinimu Gimtojoj žemėj pastatyta 1942) nagrinėjamos istorinės ir dorovinės temos, ryšku tautiniai patriotiniai motyvai. Parašė libretus operoms Gražina (pastatyta 1933, 1949, 1968, kompozitorius J. Karnavičius), Trys talismanai (pastatyta ir išleista 1936, kompozitorius A. Račiūnas), poetinių dramų Lietuvos istorijos ir tautosakos motyvais (Tykiai Nemunas teka 1942, Margiris 1946, Eglė žalčių karalienė 1964, pastatyta 1967, Broliai juodvarniai 1968, Gulbės giesmė, pastatyta 1975), biografinę pjesę Žemaitė (pastatyta ir išleista 1964), inscenizaciją pagal Žemaitės apysaką Petras Kurmelis (su A. Rūku, pastatyta 1945), pjesę apie Kauno hidroelektrinės statybą Mūšis prie Nemuno (parašyta 1959–62).

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę išleista K. Inčiūros eilėraščių ciklas Nelaisvės psalmės (parašytas 1956, išleistas 1990), poemos Motulės sakmės (išleista 1995), Kūčių kelionė (parašyta 1946, išleista 1999), eilėraščių rinkinys Akmenys verkia (parašytas 1939–46, išleistas 1996). Šiuose kūriniuose apmąstoma sovietinės okupacijos padariniai, laisvės ir vergijos, gyvybės ir mirties temos. Dalis kūrinių liko rankraščiuose. Parašė atsiminimų, išvertė A. Puškino poemą Poltava, P. Calderóno de la Barcos, C. Goldoni, V. Hugo ir kitų rašytojų kūrinių.

1499

R: Stirnų šaltinis Vilnius 1979, Gulbės giesmė Vilnius 1981, Beržai už sodo Vilnius 1985.