Kazys Napaleonas Kitkauskas
Kitkáuskas Kazys Napaleonas 1931 01 05Antaduriai (Molėtų vlsč.), lietuvių architektas restauratorius, inžinierius statybininkas, kultūros ir visuomenės veikėjas. Dr. (hum. m.; architektūros m. kand. 1980). Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas (2006).
Išsilavinimas ir veikla
1947 12 06 su kitais moksleiviais suimtas NKVD, nuteistas 10 m. ir kalintas Mordovijos lageryje; 1954 grįžo į Lietuvą.
1960 baigė Kauno politechnikos institutą. 1972–77 studijavo Vilniaus inžineriniame statybos institute (aspirantūroje). 1960–69 dirbo Mokslinėje restauracinėje gamybinėje dirbtuvėje (nuo 1966 grupės vadovas), 1970–92 – Paminklų konservavimo institute (veikė įvairiais pavadinimais; grupės vadovas, projekto vyriausiasis architektas, vyriausiasis specialistas). 1994–96 dėstė Vilniaus universitete. 1993–2001 Pilių tyrimo centro Lietuvos pilys Architektūros tyrimų skyriaus vadovas. 1997–2009 Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų atkūrimo projekto mokslinis vadovas.
Vadovavo Vilniaus arkikatedros tyrimams (1968–86), jos remonto projektavimo ir priežiūros (1970–82) darbams. 1987–2001 vadovavo Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų liekanų architektūriniams tyrimams. 1985 su R. Budriu, J. Stasiulaičiu, S. Čipkumi surado II pasaulinio karo metais paslėptą Vilniaus katedros lobyną, jį padėjo išsaugoti. Paskelbė tyrimų medžiagą apie Vilniaus arkikatedrą, jos konservavimą (1970, 1975, 1977, 1986, 2018).
Dalyvavo 5 mokslinėse tiriamosiose ekspedicijose susipažinti su Europos šalių (Vengrijos, Slovakijos, Čekijos, Austrijos, Vokietijos, Lenkijos, Ukrainos) pilimis ir rezidencijomis. Skaitė pranešimus tarptautinėse konferencijose Prahoje, Turku, Travemündėje (Vokietija), Malborke, Caddenabijoje (Italija), Vilniuje, Liubline ir kitur.
K. Donelaičio draugijos (1992–2015), Tautos fondo atstovybės Lietuvoje (1993–2019) pirmininkas.
Projektai
Suprojektavo Vilniaus Žemutinės pilies Naujojo arsenalo (su architektu S. B. Lasavicku, 1958–65) ir Vilniaus universiteto bibliotekos saugyklos (su architektais A. Brusoku, A. Švabauskiene, 1966–70) konstrukcines dalis, K. Donelaičio memorialą Tolminkiemyje ir Lazdynėliuose (Kaliningrado sr., 1970–88). 1967–70 parengė Biržų pilies 17 a. tilto restauravimo projektą. Parengė Vilniaus pilies valstybinio kultūrinio rezervato projektą (su kitais).
Veikalai
Knygos: Vilniaus katedra (1976; rusų, vokiečių ir anglų k., 1977), Vilniaus pilys (1989, pataisytas ir papildytas 2012), Vilniaus arkikatedros požemiai (1994, pataisytas ir papildytas leidimas 2018), Kristijono Donelaičio memorialas Tolminkiemyje (2002, rusų k. 2013, su L. Kitkauskiene), Anglų–lietuvių kalbų aiškinamasis architektūros žodynas (2004, 22009, abu su L. Kitkauskiene), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir jų atkūrimas europinės patirties kontekste (2009).
Knygų Vilniaus Žemutinės pilies rūmai (5 dalys, 1989–2003), Amžino įšalo žemėje (1989), albumo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija Vilniuje (2010) vienas autorių.
Paskelbė straipsnių tęstiniuose leidiniuose Architektūros paminklai (t. 1–4, 9), Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis (t. 13, 15, 16, 19), Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai (t. 15, 19), Vilniaus istorijos metraštis (t. 1), Catella Maris Baltici (t. 1, 3, 4, 6), Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae (t. 4), t. p. leidiniuose Lietuvos architektūros istorija (t. 1), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos atodangos (2016).
Apdovanojimai
Lietuvos nacionalinė premija (1990), Gedimino ordino Karininko (1995) ir Komandoro (1999) kryžius, ordino Už nuopelnus Lietuvai Komandoro didysis kryžius (2018).
Atminimo įamžinimas
Apie N. Kitkauską sukurtas dokumentinis filmas Napaleonas Kitkauskas. Kertiniai akmenys (autorė E. Mildažytė, 2014).
L: Kazys Napaleonas Kitkauskas: bibliografija, 1968–2011 / parengė I. Vaitekūnaitė Vilnius 2010.
2271