Kempten (Keptenas), miestas Vokietijos pietuose, Bavarijoje, į pietvakarius nuo Miuncheno, netoli Austrijos sienos.

69 150 gyventojų (2019; aglomeracijoje 88 900 gyventojų).

Kemptenas įsikūręs Algojaus Alpių prieškalnėse, prie Illerio upės (Dunojaus intakas). Mašinų gamyba, metalo apdirbimo, maisto (daugiausia pieno; Kemptenas yra Algojaus pieninės galvijininkystės regiono centras), elektronikos, chemijos (ir farmacijos), tekstilės, popieriaus, baldų pramonė. Specialioji (taikomųjų mokslų) aukštoji mokykla (įkurta 1977). Pienininkystės institutas. Pietų Vokietijos sviesto ir sūrių birža. Archeologijos, Algojaus krašto, Alpių ir kiti muziejai.

Architektūra

Sakraliniai pastatai: Šv. Mango (15 a.), Šv. Lauryno (1654, architektai M. Beeras, J. Serro) bažnyčios, benediktinų vienuolynas (1674). 14–18 a. gyvenamieji namai, rotušė (1474), teatro pastatas (1828).

2271

Istorija

Kemptenas – vienas seniausių Vokietijos miestų. Pirmą kartą minimas apie 15 pr. Kr., buvo keltų gyvenvietė, romėnų vadinta Kambodunu arba Kambodounonu. 1 a. trumpai buvo Recijos provincijos centras. Vėliau apgyventas germanų, buvo alemanų ir frankų karalių rezidencija. Apie 752 čia įkurtas benediktinų vienuolynas, kurį materialiai rėmė imperatoriaus Karolio Didžiojo žmona Hildegarda. 1289 Kemptenas gavo imperijos miesto teises. Ilgainiui Kempteno vienuolynas pajungė gretimas žemes, 1348 tapo atskira nuo miesto dvasine kunigaikštyste. 1525 miestas tapo protestantiškas ir vėliau nuolat nesutarė su benediktinais. 17 a. aplink vienuolyną išsiplėtė naujas miestas, kuris 1712 gavo miesto teises. 1803 abu miestus prisijungė Bavarija, 1818 jie buvo sujungti. 19 a. čia pastatyta daug audimo, popieriaus gamybos įmonių. 1898 Kempteno degtukų fabrike pirmąkart pasaulyje paleistas dyzelinis variklis.

Lietuviai

1944 vasarą Kemptene apsigyveno karo pabėgėlių lietuvių. 1945 04 Kempteną užėmus Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenei įsteigta karo pabėgėlių stovykla, kurioje apsigyveno 1041 lietuvis (mieste gyveno dar 480). 1945 išrinktas lietuvių komitetas (pirmininkas J. Kaškelis). 1945 įsteigta V. Kudirkos pradžios mokykla (6 skyriai, 67 mokiniai), Maironio gimnazija, vaikų darželis (daugiau kaip 50 vaikų), Liaudies universitetas; suorganizuoti anglų ir prancūzų kalbų, buhalterijos, mašinraščio, medicinos seserų, hidrometrijos ir hidrologijos, elektrotechnikos, radiotechnikos, vairavimo, batsiuvių, siuvėjų, lietuviškų lėlių gamybos kursai. Įsikūrė skautų, ateitininkų, inžinierių, ekonomistų, teisininkų, ūkininkų, geležinkelininkų, karininkų, lietuvių politinių kalinių draugijų skyriai, veikė teismas. 1946 Kempteno kareivinėse, vadinamajame Vytauto bendrabutyje, įrengta katalikų koplyčia. Stovykloje buvo ambulatorija, stomatologijos kabinetas, du vyrų ir mišrus chorai, tautinių šokių grupė, krepšinio klubas Šarūnas. 1946 Kemptene įvyko amerikiečių okupacinės zonos lietuvių sporto šventė. Leista periodinė spauda (lentelė). 1947 dalis lietuvių iš Kempteno stovyklos išvyko į Belgiją, Didžiąją Britaniją ir Kanadą, 1948–1949 – dauguma į Jungtines Amerikos Valstijas, Australiją, Argentiną, Venesuelą ir Braziliją.

1

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką