Kènijos architektūrà
Tradicinė architektūra
Tradiciniai gyvenamieji būstai dažniausiai karkasiniai, apskrito plano, kūgio formos. Stogai kūginiai, dengti žole arba šiaudais. Kikujai namo sienas apdrebia moliu, akambai iš karčių suręstą karkasą apipina žole. Masajai stato aukštus erdvius elipsės formos būstus, kurių sienas apipina žole ir aptepa molio ir žemės mišiniu. Namai statomi ratu, su išėjimu į aikštę.
7–20 amžius
Nairobio vaizdas
7 a. prasidėję arabų užkariavimai lėmė didelių miestų atsiradimą (Mombasa, 10 a., Gedi, 13 a., Lamu, Malindi, Mnarani, visi 14 a., Takwa, 16 a.), juose pastatyta stačiakampio plano akmens ir raudonojo molio mečečių (Didžioji, 14 a., perstatyta 15 a., Mažoji, 15 a., abi Mnarani, mečetės Mombasoje, Takwoje), arabų architektūrai būdingų gyvenamųjų namų su vidiniu kiemeliu (Lamu senamiestis, daugelis pastatų 18 a.; pasaulio paveldo vertybė, nuo 2001). Išliko portugalų architektūros paminklų (Jėzaus fortas Mombasoje, apie 1593, architektas J. Batisto Cairato, perstatytas 1635, akmeninė Vasco da Gamos kolona Malindi, apie 1598). 20 a. pradžioje miestuose pastatyta administracinių ir visuomeninių pastatų, kotedžų, vilų, neogotikinių bažnyčių pagal vokiečių ir anglų (Nairobio daugelio administracinių pastatų architektas H. Bakeris) architektų projektus (viešbutis Mombasoje, 1886, vokiečių architektas E. May, Vyriausybės rūmai Mombasoje ir Nairobyje, Teismo rūmai Nairobyje). 20 a. antroje pusėje Nairobyje pastatyta Parlamento rūmai (6 dešimtmetis), Nacionalinis teatras (pradėjo veikti 1952), ligoninė (1959), J. Kenyattos konferencijų centras (1973, norvegų architektas K. H. Nøstvikas).
Pasaulio paveldo vertybės
Lamu senamiestis (nuo 2001), midžikendų tautos įtvirtintų kaimų liekanos (Indijos vandenyno pakrantė, 16–20 a., nuo 2008), Jėzaus tvirtovė Mombasoje (1596, pagal J. B. Cairati projektą, dabar muziejus; nuo 2011), akmens sienomis apjuostų gyvenviečių liekanos Viktorijos ežero regione (manoma, 16 a., nuo 2018).
2271
Kenijos kultūra
Kenijos konstitucinė santvarka