Canterbury katedra
Keñtas (Kent), grafystė Anglijos pietryčiuose, prie Lamanšo sąsiaurio. Plotas 3736 km2. 1 846 500 gyventojų (2021). Centras Maidstone. Auginamos obelys, vyšnios, lazdynai. Avininkystė. Nusausintos Romney pelkės laikomos vienomis geriausių pasaulyje ganyklų. Popieriaus gamyba (Darenthas, Medway), naftos perdirbimas (Graino sala), statybos pramonė (šiaurinė dalis). Canterbury katedra, Šv. Martyno bažnyčia ir Šv. Augustino abatija (UNESCO pasaulio paveldo vertybė, 1988).
Istorija
Ankstyviausi archeologiniai radiniai rodo, kad teritorijoje buvo gyvenama jau paleolite. Iš neolito laikų išlikę Medway megalitai (4–3 tūkstantmetis pr. Kr., Medway upės slėnyje). 43 po Kr. dabartinio Kento teritoriją nukariavo Romos imperija, vadino Cantium. 5 a. pradžioje užėmė jutai ir saksai, Kentas tapo viena iš septynių Britanijos anglosaksų karalysčių.
Doverio vaizdas nuo priorijos laukų (vario raižinys, 1820, raižytojas Thomasas Dixonas (?), išspausdinta 1820 Liverpulyje)
Šv. Augustinas Kenterberietis 597 apkrikštijo Kento karalių Etelbertą ir įkūrė Canterbury vienuolyną, kuris tapo krikščionių Bažnyčios centru Anglijoje. 11 a. kentiečiai atkakliai pasipriešino normanams ir išsiderėjo sąlyginę autonomiją. 1170 Canterbury katedroje nužudytas arkivyskupas T. Becketas, ši vieta tapo piligrimų traukos centru. 1381 Kente kilo pirmasis Anglijoje W. Tylerio vadovaujamų valstiečių sukilimas. Dėl strateginės padėties Kento pakrantėje buvo statoma daug gynybinių užtvarų, nuo 1278 grafystėje buvo 4 iš 5 Anglijos uostų (Doveris, Hythe’s, Romney, Sandwichas), kur bazavosi karališkasis laivynas. Per II pasaulinį karą Vokietijos kariuomenei puolant Vakarų fronte, 1940 05 iš Kento uostų išplaukę tūkstančiai nedidelių upių ir pakrantės laivų evakavo Sajungininkų kariuomenę (Dunkerque’o operacija). 1940–41 Mūšis už Britaniją daugiausiai vyko virš Kento.