Kentùkis (Kentucky), KY, valstija Jungtinių Amerikos Valstijų rytuose.

Plotas 102 907 km2. 4,47 mln. gyventojų (2018).

Centras – Frankfortas (27 700 gyventojų; 2018). Didžiausi miestai (tūkst. gyventojų, 2018): Lexingtonas (323,8), Louisville’is (620,1). Gyventojų tankis 43,69 žm./km2. Miesto gyventojų 58,4 % (2010).

Kentukio centrinės dalies kraštovaizdis

Kentukio vakarinę dalį užima Centrinės Lygumos, rytuose – Allegheny plynaukštė ir Cumberlando plynaukštė, pietuose – Pakrantės lyguma, Kentukio pietvakariuose yra karstinių reljefo formų, gausu karstinių urvų (ilgiausias pasaulyje – Mamuto urvynas; ilgis 563,5 km).

Vidutinių platumų žemyninis klimatas. Sausio vidutinė temperatūra nuo 1 oC (šiaurinėje dalyje) iki 3 oC (pietinėje dalyje), liepos – nuo 23–24 °C (rytuose) iki 24–27 oC (vidurinėje ir vakarinėje dalyje). Per metus iškrinta nuo 1070 mm (šiaurėje) iki 1270 mm (pietuose) kritulių.

Didžiausios upės: Misisipė, jos intakas – Ohajas (teka Kentukio šiauriniu pakraščiu, juo eina riba su Ohajo, Indianos, Ilinojaus valstijomis) su kairiaisiais intakais Tenesiu ir Cumberlandu (ties Kentukio ir Tenesio valstijų riba teka siauru tarpekliu). Didžiausi tvenkiniai – Kentukio, Barkley, Cumberlando ir Buckhorno.

Derlingiausi dirvožemiai (išplautžemiai ir jauražemiai) yra Misisipės ir Ohajo upių slėniuose. Miškai užima 50 % Kentukio teritorijos; daugiausia lapuočiai – tuopos, ąžuolai, kaštonai, platanalapiai klevai, amerikiniai lazdynai, kalnuose – pušynai. Mamuto urvo nacionalinis parkas, Cumberlando perėjos nacionalinis istorinis parkas.

Valstijos rytuose kasamos akmens anglys (pagal gavybą III vieta Jungtinėse Amerikos Valstijose, po Vajomingo ir Vakarų Virdžinijos valstijų), gaunama nafta, gamtinės dujos, statybinių medžiagų žaliavos (statybinis akmuo, smėlis, žvyras).

Apdirbamosios pramonės svarbiausios šakos – metalo apdirbimo pramonė, automobilių ir jų dalių gamyba. Chemijos (dažų, plastikų, klijų), poligrafijos, elektronikos, maisto ir gėrimų (burbono) pramonė, pramoninių ir elektros įrenginių, kompiuterinės įrangos, radijo imtuvų, konvejerių, sunkvežimių, traktorių, kompresorių gamyba. Pramonės svarbiausi centrai – Louisville’is ir Lexingtonas.

žirgų ferma Kentukyje

Auginama kukurūzai, tabakai, sojos, kviečiai, miežiai, avižos, bulvės. Gyvulininkystės svarbiausia šaka – arklininkystė; dar veisiama galvijai, kiaulės. Žvejyba. Turizmas; kasmetiniai sporto festivaliai, žirgų lenktynės (Kentucky Derby Louisville’yje; nuo 1875). Laivuojamas Ohajas. Tarptautiniai oro uostai Louisville’yje ir netoli Covingtono.

Istorija

Nuo 18 a. dabartinę Kentukio teritoriją, kurioje gyveno čerokiai, irokėzai ir kitos indėnų gentys, tyrė anglų ir prancūzų keliautojai. Buvo Prancūzijos, nuo 1763 Didžiosios Britanijos kolonija. 1775 įkurta pirmoji gyvenvietė. 18 a. pabaigoje regioną užplūdo kolonistai. Per Jungtinių Amerikos valstijų nepriklausomybės karą (1775–83) ir vėliau Kentukio teritorijoje vyko atkaklios kovos su indėnais.

1792 Kentukis tapo Jungtinių Amerikos Valstijų 15 valstija. Kilus 1861–65 pilietiniam karui pasiskelbė neutraliu, jo gyventojai kovojo abiejose pusėse (karo mūšiai vyko Kentukio teritorijoje). 19 a. valstijos ūkio pagrindu tapo tabakų auginimas (plantacijose) ir anglių kasyba.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką