Kernavs pilkapýnas, pilkapynas 1,5–2,0 km į šiaurės vakarus nuo Kernavės, apie 0,2 km į šiaurę nuo Lielupės dešiniojo kranto, miške. Kernavės pilkapynas datuojamas 10–13 amžiais. Yra 23 pilkapiai. Jų sampilai 6–12 m skersmens ir 0,5–1,5 m aukščio; dalis pilkapių apardyti (iškasinėtos duobės).
1981 ir 1983 Istorijos instituto (Lietuvos istorijos institutas) ir Vilniaus universiteto (ir 1984) archeologai (tyrimų vadovai P. Kulikauskas, R. Kulikauskienė, A. Luchtanas) ištyrė 6 pilkapius. Juos juosė 0,3–2,1 m pločio ir 0,2–1,0 m gylio grioviai, sampilai buvo supilti iš smėlio ar smėlio ir žvyro. 5 pilkapių pagrindus dengė iki 0,1 m storio degėsių sluoksnis; degėsių ir laužaviečių liekanų aptikta ir grioviuose. Pilkapių vidurinėje dalyje rasta nedegintų žirgų ir sudegintų mirusiųjų ir žirgų kapų (duobės 1,26–2,20 m ilgio ir 0,98–1,20 m pločio, 0,15–0,60 m gylio) su įkapėmis. Įkapės: pjautuvai, lipdyta lygiu paviršiumi keramika, žirgo aprangos daiktai (dvinariai žąslai su apskritomis grandimis, stačiakampė balno paspręstės sagtis, geležinė karčių įvija).
Radiniai saugomi Kernavės archeologijos ir istorijos muziejuje.
1490
-Kernavės archeologinė vietovė