kérpių mẽdžiagos, mikobiontų galutinis medžiagų apykaitos produktas, kuris kaupiasi jų hifų išorėje. Yra apie 700 kerpių medžiagų, dauguma jų randama tik kerpėse. Daugelis kerpių rūšių turi tik joms būdingų kerpių medžiagų, kurios yra svarbus taksonominis požymis. Svarbesnės kerpių medžiagų grupės: šikimo rūgšties, mevalono rūgšties ir acetatų polimalonatų. Gausiausia yra trečioji grupė, kuriai priskiriami dibenzfuranai (pvz., antibiotinių savybių turinti usnino rūgštis), depsidai (pvz., atranorinas, perlatolino, tamnolino rūgštys), depsidonai (pvz., psoromino, salazino rūgštys) bei alifatinės rūgštys (pvz., lichesterolio, kaperatino rūgštys). Kerpių medžiagos veikia kaip apsauginiai ultravioletinės spinduliuotės filtrai, stabdo kitų grybų ir bakterijų dauginimąsi, inhibuoja augalų sėklų dygimą, t. p. kartais veikia kaip nuodai. Kai kurios kerpių medžiagos vartojamos farmacijoje.
1700