Kęsgáilos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminė. Kilusi iš Deltuvos žemės. Buvo valstybės veikėjai, Žemaitijos seniūnai. Apdovanoti didžiojo kunigaikščio ir prisipirkę iš bajorų žemių su valstiečiais tapo vieni didžiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemvaldžių. 15 a.–16 a. pirmoje pusėje jų tėvonija buvo Deltuva. 16 a. pirmoje pusėje Kęsgailoms priklausė 34 dvarai, daugiausia Žemaitijoje, Aukštaitijoje ir Naugarduko, Minsko vaivadijose; turėjo apie 4000 valstiečių tarnybų, apie 8000 dūmų. Kone paveldėdami Žemaitiją kaip savo tėvoniją, Kęsgailos valsčių tijūnus ilgainiui ėmė skirti patys, nesiskaitydami su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu ir bajorais.

Kęsgailų herbas Zadora

Giminės pradininkas – Buseika. 1366 vadovavo apie 400 lietuvių būriui, kuris kovėsi su Ragainės komtūro kryžiuočiais, žygiavusiais į Maišiagalą. Kaip didžiojo kunigaikščio bajorų atstovas 1379 dalyvavo sudarant Jogailos ir Kęstučio su Vokiečių ordino atstovais Trakų taikos sutartį.

Buseikos sūnus Stanislovas Valimantas buvo 1398 Salyno sutarties liudytojas. Spėjama, žuvo 1399 Vorsklos mūšyje.

Mykolas Valimantaitis Kęsgaila, jo sūnūs Mykolas Kęsgaila ir Jonas Kęsgaila, Jono sūnus Stanislovas Kęsgaila (m. 1527) ir šio sūnus Stanislovas Stanislovaitis Kęsgaila (m. 1532) buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės veikėjai.

Paskutinis iš Kęsgailų buvo Stanislovas (apie 1520–1554 02), 1545–52 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės stalininkas, Kražių grafas (1549). Artimas valdovo Žygimanto Augusto bičiulis, parėmė jo vedybas su Barbora Radvilaite. Su giminaičiu Mikalojumi Radvila Juoduoju buvo vienas pirmųjų reformacijos Lietuvoje globėjų.

-Kęsgaila, -Buseika; -Stanislovas Valimantas; -Stanislovas Kęsgaila

K. Pietkiewicz Kieżgajłowie i ich latyfundium do połowy XVI wieku Poznań 1982.

1777

1101

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką