„Kęstutis“, slapta Lietuvių fronto politinė karinė organizacija.
Veikė 1942 05–1944 08. Įkurta Kaune. Tikslas – atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę. Vadovavosi Lietuvių fronto įstatais ir programa, savo laikinuoju statutu. Slapta nuo nacių Vokietijos okupacinės administracijos organizavo karinius dalinius, kaupė ginklus, rengėsi kovai dėl Lietuvos nepriklausomybės. Organizacija buvo tiesiogiai pavaldi Lietuvių fronto vadovui (J. Ambrazevičiui); organizacijai vadovavo štabas (vėliau vyriausias štabas), kurį sudarė 5 skyriai: ginkluotės, kovos vienetų organizavimo, žvalgybos (žinių), karinių operacijų ir drausmės. Organizacijos štabai buvo įkurti Biržuose, Kretingoje, Raseiniuose, Rokiškyje, Šakiuose, Telšiuose, Utenoje, Vilkaviškyje. 1944 05 Kęstutis turėjo apie 10 000 narių. Pagal Lietuvių fronto priimtą būsimos nepriklausomos Lietuvos koncepciją (numatyta turėti savo kariuomenę), organizacijos vyriausias štabas planavo suformuoti 3 pėstininkų divizijas, suregistravo 6000 buvusių karininkų ir puskarininkių (prireikus jie būtų mobilizuojami).
Artėjant SSRS kariuomenei prie Lietuvos sienų, 1944 05 Kęstučio vyriausias štabas nutarė pakeisti organizacijos struktūrą ir taktiką: veikti 3–5 žmonių grupėmis, paslėpti ginklus, nesivelti į kautynes su SSRS kariuomene, nepaklusti sovietinei mobilizacijai, slapstytis, kovą su SSRS kariuomene pradėti tik susiklosčius palankiai politinei ir karinei padėčiai. Sovietinei kariuomenei 1944–45 reokupavus Lietuvą, daugelis Kęstučio narių tapo aktyviais Lietuvos pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyviais.
Žymiausi organizacijos veikėjai: Z. Drunga, J. Jankauskas (štabo viršininkas nuo 1942 pabaigos), J. Noreika, A. Repšys, A. Šova, N. Tautvilas, B. Vaivada, J. Vėbra, P. Vilutis (štabo viršininkas 1942 05–1942 pabaigoje), J. Vitkus.
1784