Ketveri mẽtų semas, Abiejų Tautų Respublikos seimas, posėdžiavęs 1788 10 06–1792 05 29 Varšuvoje. Dar vadinamas Reformų seimu (priėmė reikšmingų sprendimų). 1787 Rusijai ir Habsburgų Austrijai įsitraukus į karą su Turkija (Rusijos–Turkijos karas), Švedijai 1788 pradėjus karą su Rusija (Rusijos–Švedijos karai) bei iškilus rimtiems Rusijos ir Prūsijos prieštaravimams, Abiejų Tautų Respublikai susidarė sąlygos atsikratyti ilgametės Rusijos įtakos. Valstybės reformų šalininkai nutarė pasinaudoti palankia tarptautine situacija. 1788 11 10 Seime pasakyta valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio kalba Karalius su tauta, tauta su karaliumi tapo Ketverių metų seimo darbo oficialiu devizu. Valdovo, bajorijos ir miestiečių atstovų sąjunga pradėjo valstybės pertvarkymų laikotarpį.
Ketverių metų seimas priima Gegužės trečiosios konstituciją (aliejus, 1806, dailininkas K. Wojniakowskis, Varšuvos nacionalinis muziejus)
Nors Seimo deputatai buvo pasidaliję į reformatorių ir konservatorių stovyklas, bet Ketverių metų seimas priėmė daug svarbių nutarimų, kurie pakeitė valstybės valdymo sistemą. Kariuomenė buvo padidinta iki 100 000 žmonių. 1789 01 19 buvo panaikinta dar 1775 Rusijos imperatorės Jekaterinos II iniciatyva įsteigta Nuolatinė taryba. 1789 pavasarį iš valstybės teritorijos išvedus didžiąją Rusijos kariuomenės dalį vidaus sąlygos reformoms įgyvendinti tapo palankesnės. 1789 09 07 Seimas sudarė deputaciją valdymo reformai įgyvendinti. Vadovaujami Kameneco vyskupo Adamo Stanisławo Krasińskio, institucijoje daug nuveikė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rūmų maršalka Ignacy Potockis ir pakancleris J. L. Chreptavičius.
1790 rudenį baigiantis Seimo kadencijai buvo nutarta tuometiniams Seimo nariams pratęsti mandatus dar dvejiems metams, kad nebūtų nutrauktos reformos.
1790 11 16 buvo paskirti nauji rinkimai; po jų Seimas darbą pradėjo dvigubos sudėties. Tokia Seime susiklosčiusi padėtis buvo labai palanki reformatoriškai nusiteikusiam karaliui, kurio stovyklai priklausė jau beveik 2/3 iš 180 naujai išrinktų Seimo narių. Naujieji Seimo nariai atstovavo kitai politinio ir kultūrinio gyvenimo tradicijai. 1791 03 24 buvo patvirtinti seimelių nuostatai, 04 18 – Miestų įstatymas, kurį rengiant ir priimant daug nuveikė J. L. Chreptavičius. Miestiečiams buvo suteiktos teisės ir privilegijos, kuriomis iki tol naudojosi tik bajorija. Miestiečiams, ilgą laiką buvusiems politinio gyvenimo nuošalėje, susidarė sąlygos imtis kurti naujas valstybės struktūras.
Svarbiausia Ketverių metų seimo įvykdyta reforma – 1791 priimta Gegužės trečiosios konstitucija. Valstybė įgavo konstitucinės monarchijos statusą. Jos pagrindų reformą papildė esminė konstitucijos pataisa – 1791 10 20 įstatymas Abiejų Tautų tarpusavio įžadas. Šiame įstatyme pabrėžiamas kitoks nei Mažosios ir Didžiosios Lenkijos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės statusas. 1792 05 03 buvo iškilmingai paminėtos konstitucijos priėmimo metinės: Varšuvoje padėtas Apvaizdos bažnyčios kertinis akmuo.
05 18 Seimas priėmė paskutinį nutarimą – Karo komisijos įstatymą. Tą pačią dieną Rusijos imperatorės Jekaterinos II atstovas Jakovas Bulgakovas Abiejų Tautų Respublikos užsienio reikalų ministrui J. L. Chreptavičiui įteikė deklaraciją dėl Seimo priimtų nutarimų: tai reiškė karo paskelbimą. 1792 05 30 Seimas darbus nutraukė neribotam laikui. Ketverių metų seimo reformas panaikino prorusiška Targowicos konfederacija.
-Reformų seimas
P: Materiały do dziejów Sejmu czteroletniego 6 t. Wrocław 1955–69. L: R. Šmigelskytė‑Stukienė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės konfederacijos susidarymas ir veikla 1792–1793 metais Vilnius 2003; W. Kalinka Sejm czteroletni 2 t. Warszawa 41991.
824