khoisanų kalbos

khoisãnų kabos, viena afrikiečių kalbų makrošeimų. Mažiausia. Kalbos nykstančios. Nemažai yra mirusių.

Paplitimas

Khoisanų kalbomis kalba Pietų (Angola, Botsvana, Namibija, Pietų Afrikos Respublika) ir Pietryčių (nedidelės grupės Tanzanijoje) Afrikos senieji gyventojai khoikhojai (vadinti hotentotais) ir sanai (bušmėnai). Manoma, seniau khoisanų kalbos buvo paplitusios ir Rytų Afrikoje. Iš viso priskiriama apie 40 kalbų. 21 a. pradžioje kalbančiųjų buvo apie 350 000.

Khoisanų kalbų giminystės ryšiai nėra išaiškinti, skirstymas hipotetinis. Dažniausiai remiamasi fonetikos ir leksikos panašumais. Dalis kalbų laikomos izoliuotomis (mirusi kvadų k.; sanų vartojama chadzų k., kalbančiųjų apie 200–800; khoikhojų vartojama sandavių k., kalbančiųjų apie 40 000, abi Tanzanijoje, ir kitos). Kitų khoikhojų ir sanų kalbų skiriamos 2 šeimos: khoinų, arba vidurio khoisanų, ir džukvių kalbų. Khoinų kalbų šeimos (Botsvana, Namibija, Pietų Afrikos Respublika; kalbančiųjų apie 250 000) skiriamos 2 grupės: khoikhojų (namų, koranų ir kitos khoikhojų kalbos) ir čukhvių (čva, čumakvių, demisų, nãrų, šua ir kitos sanų ir khoikhojų kalbos) kalbų. Iš jų koranų k. (Pietų Afrikos Respublika) mirusi, narų (apie 14 000), čva (apie 9300), šua (apie 6000) kalbomis kalbama Botsvanoje, namų (apie 220 000) – Namibijoje. Džukvių kalbų šeimos (kalba Angolos, Botsvanos, Namibijos, Pietų Afrikos Respublikos sanų gentys) t. p. skiriama 2 grupės: džučoanų, arba šiaurės khoisanų (čoanų, džu, khungų ir kitų; kalbančiųjų apie 45 000), ir takvių, arba pietų khoisanų (auenų, aunių, khongų, kvi ir kitų; kalbančiųjų apie 4200), kalbų.

Gramatikos ypatybės

Tipologiškai khoisanų kalbos labai skirtingos. Beveik visos turi agliutinacinėms kalboms būdingų bruožų. Sanų genčių kalbos laikomos izoliacinėmis, khoikhojų – fleksinėmis. Dalis kalbų toninės (pvz., namų k. turi žemąjį, vidurinį, aukštąjį, kylantį ir krintantį toną). Visoms kalboms būdingi unikalūs čepsimieji priebalsiai (kliksai). Jie tariami ne iškvepiant, o įkvepiant orą. Dažnai tokiais priebalsiais prasideda žodžio šaknis (pvz., khoikhojų kalbų 70 % veiksmažodžio šaknų). Daiktavardžių, būdvardžių, veiksmažodžių šaknys dažniausia dviskiemenės (khoikhojų kalbų, pvz., khongų, – vienskiemenės; vardažodžių ir veiksmažodžių šaknys neskiriamos, daugiareikšmės).

Turi 3 skaičius, 2 gimines (kai kurios 3), reiškiamas priesagomis (namų k. khoe-b ‘vyras, žmogus’, khoe-s ‘moteris’, khoe-kha ‘du vyrai’, khoe-ra ‘dvi moterys’, khoe-ku ‘vyrai’, khoe-ti ‘moterys’, khoe-n ‘žmonės’), khoikhojų kalbos – 2 linksnius (tiesioginio subjekto ir objekto), gramatinę laiko kategoriją, reiškiamą priešdėliais.

Skiriasi sakinio struktūra: khoikhojų kalboms būdinga žodžių tvarka – veiksnys–papildinys–tarinys (SOP; veiksnys ir tarinys derinami), sanų – veiksnys–tarinys–papildinys (SPO; veiksnys ir tarinys nederinami). Khoisanų kalbos mažai ištirtos. Daugiau tyrinėtos namų ir sandavių kalbos.

Raštas

Visos neturi rašto, vartojamos tik kaip šnekamosios (buities) kalbos, išskyrus namų k. (Namibijos Karo, Erongo ir Omahekės regionų kalba, vartoja lotyniškuosius rašmenis su specifiniais čepsimųjų priebalsių ženklais), šia kalba leidžiama mokomoji ir religinė literatūra, ją galima studijuoti universitete.

85