khöömei menas, dainavimo tradicija, plėtojama Vakarų Mongolijoje Altajaus kalnuose gyvenančių klajoklių. Puoselėjama ir kaimyninėse valstybėse: Rusijos Federacijoje (Tuvoje, Kalmukijoje, Baškirijoje, Chakasijoje), Kinijoje (Vidinės Mongolijos ir Sindziango autonominiuose rajonuose). UNESCO Reprezentatyviojo žmonijos nematerialaus kultūros paveldo vertybė (2010).

Khöömei (mongoliškai gerklė, ryklė) atlikėjai imituoja gamtos garsus (kalnų upelio, vandens šniokštimo, vėjo švilpesio), tuo pačiu metu pamėgdžiodami tęstinį burdoną ir pagrindinę melodiją. Tikima, kad šio meno žmogus išmoko iš paukščių (jų dvasios reikšmingos šamanų praktikoms). Skiriama khöömei tradicijos dvi grupės: kharkhiraa khöömei (gilusis khoomei) ir isgeree khöömei (švilpiamasis khöömei).

Kharkhiraa khöömei atlikėjas dainuoja burdonu, vėliau giliai įkvėpdamas ir užspausdamas gerklas bei diafragmą išgauna pagrindinę melodiją. Virpinant ne tik balso stygas, bet ir vedegines kremzles išgaunamas viena oktava žemesnis vibruojantis garsas (melodija). Esama daugiau kaip dvidešimt khöömei atlikimo technikų, tarp jų – bagalzuuriin khöömei (krūtininis khöömei), tsuurai khöömei (aidintis khöömei), khamriin khöömei (nosinis khöömei), dangildakh khöömei (skiemeninis khöömei).

Isgeree khöömei atlikėjas išgauna aukštų tonų švilpimą virš pagrindinės burdono natos palaipsniui stiprindamas aukštuosius pustonius.

Dainuojant abiem būdais melodija išgaunama moduliuojant gerklės ertmės dydį ir formą bei judinant liežuvį.

Mongolijos klajokliai atlieka khöömei įvairiomis progomis, tiek per iškilmingas valstybines, tiek per šeimynines šventes. Khöömei dainuojama ir ganant gyvulių kaimenes ar migdant jurtose vaikus. Tradiciškai khöömei menas perduodamas iš lūpų į lūpas.

UNESCO Reprezentatyvusis žmonijos nematerialus kultūros paveldas; -Mongolija

3209

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką