krūmyninė kiaulė

didžioji miškinė kiaulė

kiaũliniai (Suidae), poranagių (Artiodactyla) būrio, neatrajojančiųjų (Nonruminantia) pobūrio žinduolių šeima. 5 gentys, 8 rūšys.

Snukis pritaikytas žemei knisti, jo gale yra šnerves apsupantis kremzlinis diskas, kurį remia knyslės kaulas. Patinų viršutinės iltys išlinkusios į šonus ir į viršų. Liemuo storas, kojos trumpos, plonos, keturpirštės, kaklas trumpas. Oda stora, apaugusi šeriais. Uodega plona, judri, dažniausiai su retu kuokštu. Visaėdžiai.

Šernai (Sus) paplitę Eurazijoje, Šiaurės Afrikoje. 4 rūšys (Europoje gyvena tik šernas). Nykštukinis šernas (Sus salvanius) paplitęs Pietų Azijoje, mažiausias iš kiaulinių šeimos, masė 6,5–9,5 kg.

Krūmyninės kiaulės (Potamochoerus) paplitusios Afrikoje į pietus nuo Sacharos ir Madagaskare. 1 rūšis – krūmyninė kiaulė (Potamochoerus porcus). Rausvai ruda, masė iki 80 kg, ausų galuose turi po kuokštą ilgų plaukų. Gyvena drėgnuose miškuose, ypač paupiais.

Didžiosios kiaulės (Hylochoerus) gyvena Afrikos atogrąžų tankynėse. 1 rūšis – didžioji miškinė kiaulė (Hylochoerus meinertzhageni), didžiausia iš kailinių šeimos. Masė iki 275 kg. Neknisinėja, rupšnoja žoles, krūmus.

Karpuočiai gyvena Afrikos savanose; 1 rūšis.

Babirusos (Babyrousa) gyvena Sulawesi (Indonezija) ir gretimose salose; 1 rūšis – babirusa.

Seniausi iškastiniai kiauliniai rasti Europos vidurinio oligoceno dariniuose.

a – krūmyninė kiaulė, b – didžioji miškinė kiaulė

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką