Kidulia, kaimas Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, Nemuno kairiajame krante, priešais Jurbarką; seniūnijos centras. 275 gyventojai (2021). Paštas, pagrindinė mokykla (1932–45 pradinė, 1945–49 progimnazija, 1945–54 septynmetė, 1954–2001 vidurinė), biblioteka.
Kidulių dvaro rūmai (19 a. vidurys–20 a. pradžia)
Kidulių herbas
Architektūra
19 a. pirmos pusės–20 a. pradžios dvaro sodyboje išliko gyvenamųjų (rūmai, daržininko, račiaus namai, 2 kumetynai), gamybinių (alaus darykla, sūrinė, kalvė, plytų stiliaus grūdų sandėlis), ūkinių (kluonas javams, tvartai) pastatų.
2271
Istorija
Kidulių karališkasis kaimas minimas 1559. 16 a. jis atiteko privačiam dvarui, 18 a. pabaigoje tapo Prūsijos valdžios nuosavybe. 1636 minima koplyčia, 1688 – bažnyčia. 1783 buvo 5 kiemai.
Nuo 19 a. pradžios iki 1950 Kiduliai buvo valsčiaus, vėliau – apylinkės (1963–68) centras, tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. Nuo 19 a. pradžios Kiduliais vadinamas tik senasis dvaras; naujasis palivarkas ir kaimas vadinamas Kaimeliu. 1837 Rusijos valdžia Kidulius padovanojo generolui Offenbergui už nuopelnus 1812 Prancūzijos–Rusijos kare. Lietuvių spaudos draudimo metais per Kidulių valsčių knygnešiai nešdavo spaudą iš Prūsijos. 20 a. pradžioje veikė alaus darykla. 1906 Kidulių valstiečiai užėmė valsčiaus valdybos pastatą, sunaikino caro portretus, sudegino mobilizacijos dokumentus, paėmė paskolų ir santaupų knygas, pareikalavo raštus tvarkyti lietuvių kalba. Po II pasaulinio karo Kidulių apylinkėse veikė Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanai. 1978 ties Kiduliais pastatytas tiltas per Nemuną. 1998 patvirtintas Kidulių herbas.
Kidulių dvaro rūmų veranda (19 a. vidurys–20 a. pradžia)
1883 dvare buvo 144, 1923 – 212, 1959 kaime – 331, 1970 – 383, 1979 – 350, 1989 – 370, 2001 – 406, 2011 – 354 gyventojai.
Kiduliai
1303
-Kaimelis