Kjevo Rusià (Киевская Русь), žymiausia ankstyvųjų vidurinių amžių Rytų Europos valstybė.
Kūrimasis, raida 9–10 amžiais
Susikūrė 9 a. pabaigoje kaip ankstyvasis valstybinis junginys apie Kijevą ir Didįjį Naugardą susivienijus rytų slavų gentims (Ilmenio slavų, radimičių, polianų, drevlianų, krivičių ir kitų).
Olegas veda kariuomenę į Konstantinopolį (Radvilų metraščio, 15 a. pabaiga, miniatiūra)
Kijevo Rusios susikūrimui įtakos turėjo 9 a. į Rytų Europos šiaurę pradėję skverbtis skandinavų kariautojai vikingai (Rusioje jie buvo vadinami variagais). Pasak metraščio Senųjų laikų pasakojimas (aprašoma Kijevo Rusios istorija nuo 852), 862 vienas variagų vadų Riurikas įsigalėjo Ilmenio slavų žemėje (tuo remiantis, 18 a. buvo sukurta normaniškoji teorija, teigianti, kad variagai įkūrę Kijevo Rusios valstybę). Riuriko įpėdinis Olegas (valdė 882–912) 882 užėmė Smolenską ir Kijevą (polianų žemės centrą), kurį padarė savo valstybės sostine. 883–885 pajungė dar kai kurias rytų slavų gentis. 907 Olego kariauna apgulė Konstantinopolį, bet jo nepaėmė. 911 Olegas sudarė su Bizantija naudingą Rusiai prekybos sutartį.
912–945 Kijevo Rusią valdęs Olego įpėdinis Igoris (pasak metraščio, Riuriko sūnus) baigė vienyti beveik visas rytų slavų gentis. 941 ir 944 jis surengė karo žygius į Bizantiją. 945–964 už mažametį sūnų Sviatoslavą valdė Igorio žmona Olga, kuri apie 957 lankėsi Konstantinopolyje ir čia buvo pakrikštyta (viena pirmųjų Rusioje). 964–972 valdė jų sūnus Sviatoslavas Igorevičius. 9 a. pabaigoje–10 a. pradžioje Kijevo Rusios varžovas Rytų Europoje buvo Chazarų kaganatas, įsikūręs Dono ir Volgos žemupyje (polianų, viatičių, severianų ir radimičių gentys jam kurį laiką mokėjo duoklę). 965 Kijevo Rusia nugalėjo Chazarų kaganatą. Vladimiras Sviatoslavičius (valdė 980–1015) 988–989 įvedė Kijevo Rusioje krikščionybę iš Bizantijos ir suteikė jai valstybinės religijos statusą. Dvasininkija tapo įtakingu visuomenės sluoksniu. Svarbią reikšmę įgijo vienuolynai, ypač Kijevo Pečorų laura.
Kijevo Pečorų lauros Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų soboras (1073–89, sugriautas 1941, atstatytas 20 a. pabaigoje)
11–12 amžiai
1015, mirus Vladimirui Sviatoslavičiui, prasidėjo jo sūnų kova dėl Kijevo didžiojo kunigaikščio sosto. 1019, įveikęs brolį Sviatopolką (iš tėvo buvo gavęs valdyti Rostovą ir Didįjį Naugardą), sostą užėmė Jaroslavas Išmintingasis (valdė iki 1054).
Jis vykdė aktyvią užsienio politiką. 1030 užpuolė estus (jų žemėse pastatydino Jurjevo pilį, dabar Tartu), 1038 – jotvingius, 1040 – lietuvius, 1030–31 iš Lenkijos atėmė Raudonąją Rusią, 1036 prie Kijevo sumušė pečenegus. Stiprėjo Kijevo Rusios prekybiniai ir diplomatiniai ryšiai su Vidurio ir Vakarų Europos valstybėmis. Jaroslavas Išmintingasis užmezgė dinastinius ryšius su daugeliu Europos valdovų. 1051 jo rūpesčiu buvo įkurta savarankiška Kijevo metropolija, pradėtas sudarinėti pirmasis įstatymų rinkinys Rusų tiesa. Sparčiai vyko žemių apie Onegos ežerą ir į rytus už Belozersko bei Jaroslavlio kolonizacija. Jaroslavo Išmintingojo valdymo laikai – Kijevo Rusios didžiausio klestėjimo metai. Prieš mirtį Jaroslavas valstybę padalijo trims sūnums. Kijevo didžiojo kunigaikščio sostą gavo Iziaslavas (valdė 1054–78), Černigovą – Sviatoslavas, Perejaslavą – Vsevolodas. Kurį laiką valstybėje buvo ramu.
paminklas Jaroslavui Išmintingajam ir jo sūnui Vsevolodui Jaroslavičiui Voluinės Vladimire
Didžiojo Naugardo Šv. Sofijos soboras (11 a.)
Buvo kanonizuoti Borisas ir Glebas (1015 per vidaus kovą jų nužudymą organizavo Sviatopolkas). 1068 Kijevo Rusią užpuolė klajokliai poloviečiai (kipčiakai), atsikraustę nuo Volgos upės prie Juodosios jūros ir iš čia išstūmę pečenegus. Jaroslavičiai pralaimėjo. Prasidėjo vidinė kova, į ją įsikišo ir Lenkija. Kijevo didžiuoju kunigaikščiu tapdavo tai vienas, tai kitas iš valdančiosios Riurikaičių dinastijos. 1078–93 Kijevo didysis kunigaikštis buvo Vsevolodas. Valstybėje vėl įsigalėjo taika, sustiprėjo jos tarptautinės pozicijos. 1093–1113 didysis kunigaikštis buvo Iziaslavo sūnus Sviatopolkas. Vyko kovos su poloviečiais. 1113, mirus Sviatopolkui, kijeviečių pakviestas didžiuoju kunigaikščiu tapo Vsevolodo sūnus Vladimiras Monomachas (valdė iki 1125), iki tol valdęs Perejaslavą. Jam pavyko sustabdyti poloviečių puldinėjimus ir nuslopinti separatistinius judėjimus. 1125–1132 valdė Vladimiro Monomacho sūnus Mstislavas. 1132, mirus Mstislavui, Kijevo Rusia suiro į savarankiškas valstybes (Haličo-Voluinės kunigaikštystę, Vladimiro-Suzdalės kunigaikštystę, Naugardo respubliką, Pskovo respubliką ir kitas). Prasidėjo Rusios susiskaldymo laikai.
Ūkis ir visuomenė
Rytų slavų ūkio pagrindą sudarė žemdirbystė; gyvulininkystė, medžioklė ir žvejyba buvo pagalbinės ūkio šakos. 11 a. pradėjo klostytis individuali stambioji žemėvalda (tėvonijos), bet ji neturėjo didesnės reikšmės. Visuomenės aukštutinį sluoksnį sudarė kunigaikščiai. 11 a.–12 a. pradžioje šis titulas buvo pripažįstamas tik Riurikaičių dinastijos atstovams. Didžiuoju kunigaikščiu buvo laikomas tas, kuris buvo giminėje vyriausias ir valdė Kijevą. Kunigaikščiai valdė padedami profesionalių karių. Laisvieji kaimo ir miesto gyventojai, mokėję tik duoklę, buvo vadinami žmonėmis. Priklausomi žmonės, gyvenę tėvonijose, buvo vadinami šeimynykščiais, nelaisvi tarnai – cholopais, priklausomi valstiečiai – smerdais. 11 a. antroje pusėje atsirado vadinamieji zakupai – žmonės, dirbę skolintojui už skolą iki ją grąžindavo.
Kultūra
Kijevo Rusios kultūra klostėsi rytų slavų ir krikščionių kultūros sintezės pagrindu. Krikščionybės plitimas spartino įvairių genčių suartėjimą. 10 a. į Kijevo Rusią prasiskverbė ir po krikšto paplito slavų raštija, 9 a. sukurta Kirilo ir Metodijaus. 11 a. raštingumas buvo gana aukšto lygio (tai liudija įvairūs užrašai beržo tošyje, dažniausia dalykinio pobūdžio).
Aukso vartai Kijeve (11 a.)
Kultūrinio gyvenimo centrais tapo vienuolynai, juose veikė mokyklos, išversta ankstyvosios krikščionybės ir Bizantijos literatūros veikalų (Biblija, Bažnyčios tėvų raštų, hagiografijos ir istoriografijos kūrinių), t. p. bulgarų, čekų, moravų literatūros kūrinių. Nuo 11 a. pradėjo formuotis sava literatūra (vienuolio Ilariono Žodis apie įstatymą ir palaimą; manoma, vienuolio Nestoro Senųjų laikų pasakojimas; Vladimiro Monomacho Pamokymas). Sukurta keletas kūrinių apie šventuosius Borisą ir Glebą. Kijevo Rusios architektūrai ir dailei Bizantijos menas turėjo ypatingą reikšmę. Priėmus krikščionybę Kijevo Rusioje pradėjo plėtotis cerkvių statyba ir dailė. 988–989 Kijeve pastatyta pirmoji mūrinė Dešimtinės cerkvė. 11 a. atsirado mūrinių miesto vartų įtvirtinimų (Aukso vartai Kijeve), pastatyta mūrinių miestų ir vienuolynų sienų (Perejaslavo, Kijevo Pečorų lauros, Ladogos, visos 11 a. pabaiga–12 a. pradžia).
Iki šiol išlikusios, gražiausiais pastatais laikomos trys šventyklos, pastatytos 11 a. viduryje trijuose didžiausiuose Kijevo Rusios miestuose – Šv. Sofijos soborai Kijeve ir Didžiajame Naugarde, Išganytojo soboras Černigove.
-Senovės Rusia