kkliniai èpai (gr. kyklos – ratas, ciklas), senovės graikų epų ciklai. Terminas (žodį kyklos pirmieji pavartojo Aleksandrijos mokslininkai) atsirado pavadinti senovės graikų epų grupėms, kuriose vaizduojami įvykiai prieš Trojos karą ir po jo arba nuo pradžių pradžios iki Odisėjo mirties. Tikslus epų sukūrimo laikas nežinomas, dažniausiai nurodomas tarp 800 ir 500 prieš Kristų. Jų kūrėjai mėgdžiojo Homerą, bet Homero kūrybos lygio nepasiekė. Kiklinių epų tekstų neišliko, žinomi tik fragmentai ir kai kurie pavadinimai. Neaiški ir autorystė. Pagal tematiką skiriami du pagrindiniai epų ciklai – Trojos ir Tėbų. Epe Kiprijai (11 knygų, priskiriamas Stasinui, kitų – Hegesijui arba Leschiui) pavaizduota dievų sprendimas sumažinti žmonių žemėje, Pario teismas, Helenės parvežimas į Troją ir Trojos karo įvykiai iki Homero Iliados. Epas Aitiopida (5 knygos, priskiriamas Arktinui Miletiečiui, 8 a. prieš Kristų) vaizduoja amazonės Pentesilėjos ir etiopo Memnono dalyvavimą Trojos kare bei jų ir Achilo žūtį. Epe Mažoji Iliada (4 knygos, priskiriamas Leschiui, 7 a. prieš Kristų) aprašomi įvykiai nuo Hektoro mirties iki Trojos karo pabaigos (ginčas dėl Achilo ginklų, Filokteto atvykimas, medinis arklys, Trojos užėmimas). Epas Iliono žlugimas (2 knygos, priskiriamas Arktinui) yra Homero Iliados tąsa, pasakojanti apie medinį arklį, Laokoontą, Enėjo pasitraukimą, graikų išplaukimą. Epas Grįžimai (5 knygos, priskiriamas Homerui arba Hagijui, 7 a. prieš Kristų) vaizduoja, kaip achajai plaukia namo iš Trojos karo ir įvykius jiems grįžus. Epas Telegonija (spėjamas autorius Eugamonas, 6 a. prieš Kristų) pasakoja apie Odisėjo mirtį nuo sūnaus Telegono rankos. Epas Tesprotida (autorius nenustatytas, 6 a. prieš Kristų) aprašo Odisėjo išgyvenimus keliaujant po tesprotų kraštą. Visi šie epai priskiriami Trojos ciklui.
Tėbų ciklui priskiriamuose epuose dažniausiai vaizduojami žygiai prieš Tėbus. Kinaitonui (8 a. prieš Kristų) priskiriama 6600 eilučių Edipodėja vaizduoja Edipo gyvenimą. Vienas seniausių kiklinių epų – nežinomo autoriaus 7000 eilučių Tebaida, skirta Edipo sūnų kivirčo, prieš Tėbus žygiavusio Septyneto kovų istorijai. Epas Epigonai (nežinomas autorius, 7 ar 6 a. prieš Kristų) pasakoja apie Septyneto vadų sūnų žygį prieš Tėbus. Epe Titanomachija (priskiriama Arktinui, kita versija – korintiečiui Eumelui) aprašomos Titanų ir Olimpo dievų kovos. Apie Heraklio gyvenimo įvykius pasakoja Kreofilo epas Echalijos paėmimas. Tėbų ciklui artima Alkmajonida (nežinomas autorius, apie 600 prieš Kristų) vaizduoja Alkmajono gyvenimo epizodus. Labai senas ir mažai žinomas epas Argonautika pasakoja apie argonautų kelionę. Nežinomas senovės laikų autorius pasinaudodamas Danaidžių mitu sukūrė 6500 eilučių Danaidą. Miniada (priskiriama Prodikui, 7–5 a. prieš Kristų) vaizduoja Heraklio žygius Minijų krašte, Karkinas Naupaktietis (7–6 a. prieš Kristų) sukūrė argonautų mito temos epą Nuotykiai Naupakte. Dar būta nežinomo turinio epo Fokaida ir Tesėjo žygius vaizduojančios Tesėjidos (7 a. prieš Kristų). Kikliniai epai turėjo didelę reikšmę antikinei literatūrai, visi jos žanrai, ypač drama, rėmėsi jų siužetais.
273