Kim Ir Sen (Kim Il Sung, Kim Ir Sènas), tikrasis Kim Son Čžu 1912 04 15Mangjonde (prie Pchenjano) 1994 07 08Pchenjanas, Šiaurės Korėjos politikas. Kim Čong Ilo tėvas.
Gimė kaimo mokytojo šeimoje, kuri 1919 persikėlė į Šiaurės Rytų Kiniją (Mandžiūriją). 1931 įstojo į Kinijos komunistų partiją, 1932 – į partizanų, kovojančių prieš japonus Mandžiūrijoje, dalinį. 1937 Kim Ir Seno vadovaujamas būrys perėjo į Korėją, kur buvo japonų sutriuškintas. 1940 Kim Ir Senas emigravo į SSRS, 1942–45 tarnavo Raudonosios armijos brigadoje, sudarytoje iš kinų ir korėjiečių (buvo bataliono vadas, turėjo kapitono laipsnį). 1945 kartu su Raudonąja armija grįžo į Korėją, buvo vienas komunistų vadovų. 1946 tapo naujai įkurtos Korėjos darbo partijos vienu lyderių ir Šiaurės Korėjos laikinojo liaudies komiteto (vyriausybės) pirmininku. 1948–72 šiaurinėje šalies dalyje įkurtos Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos ministras pirmininkas, 1972 paskelbtas prezidentu. Nuo 1949 Korėjos darbo partijos Centro komiteto pirmininkas, nuo 1966 – generalinis sekretorius.
Kim Ir Sen
Stengėsi pajungti Pietų Korėją, organizavo ten partizanų veiksmus, sukūrė stiprią kariuomenę, kuri 1950 06 25 įsiveržė Pietų Korėją. Jungtinės Amerikos Valstijos pasiuntė ten sausumos kariuomenę, aviaciją ir karo laivus. Per Korėjos karą Kim Ir Senas išsilaikė valdžioje Šiaurės Korėjoje tik dėl Sovietų Sąjungos, atsiuntusios ginklų ir aviacijos, bei Kinijos Liaudies Respublikos, pasiuntusios sausumos kariuomenę (vadinamieji savanoriai), pagalbos; karas baigėsi 1953 06 paliaubomis, siena tarp Šiaurės ir Pietų Korėjų nepasikeitė.
Karo nuniokotos Šiaurės Korėjos atstatymą Kim Ir Senas vykdė plėtodamas sunkiąją pramonę ir ginkluotės gamybą, suformulavo čiučche ideologiją, numatančią ekonomikoje ir politikoje rėmimąsi savomis jėgomis, plėtrą, atitinkančią šalies specifiką. 6 dešimtmečio viduryje pašalino iš Korėjos darbo partijos vadovybės visus galimus varžovus, įtvirtino asmeninę diktatūrą; pamažu Kim Ir Seno kultas įgijo beveik sudievinimo formas. Visa tai su neraštingumo likvidavimu ir aukštojo technikos mokslo plėtra įgalino mobilizacinės ekonomikos ir egalitarinės visuomenės sąlygomis kurti (ir 21 a. sukurti) branduolinį ginklą ir jo nešėjas – raketas. SSRS ir Kinijos Liaudies Respublikos konflikte Kim Ir Senas pragmatiškai laikėsi neutraliteto. Socialistinės sistemos Europoje žlugimas ir SSRS suirimas sukėlė Šiaurės Korėjoje ekonominę krizę, o 1994 nederlius – badą. Kim Ir Senui 1994 mirus jo postai atiteko pavadintam ir Aukščiausiuoju lyderiu sūnui Kim Čong Ilui (paskelbtas įpėdiniu dar 1980).
B. K. Martin Under the Loving Care of the Fatherly Leader: North Korea and the Kim Dynasty New York 2004.
2803