kimbrai

kmbrai (lot. cimbri), germanų gentys. Pasak romėnų istoriko Plinijaus Vyresniojo, gyveno Kimbrų pusiasalyje (Chersonesus Cimbrica), t. y. dabartinio Jutlandijos sąsiaurio teritorijoje. Dėl gyventojų pertekliaus ir Baltijos jūros plėtimosi kimbrai iš dabartinės Danijos teritorijos patraukė į pietus. 113 pr. Kr. Noriko provincijoje (dabartinės Austrijos pietuose) kimbrai pirmąkart susidūrė su romėnais, tada ir 109 bei 107 pr. Kr. juos nugalėjo. Kimbrai ir teutonai buvo pirmieji barbarai, kurie įsiveržė į Romos teritoriją. 101 pr. Kr. romėnų karvedžių Gajaus Marijaus ir Kvinto Lutacijaus Katulo kariuomenės sumušė kimbrus prie Vercelų (dabartinis Vercelli, Šiaurės Italija). Po mūšio kimbrų moterys nužudė savo vaikus ir pačios nusižudė. Julijus Cezaris Belgijos audatikų gentis vadino kimbrų ir teutonų palikuonimis.

Vercelų mūšis (aliejus, 1725–29, dailininkas Giovanni Battista Tiepolo, Metropolitano muziejus Niujorke)