Knijos–Prancūzjos kãras (1884–85)
Kilo dėl Prancūzijos siekių užimti visą Vietnamą, esantį Kiniją valdžiusios Čingų dinastijos nominalioje vasalinėje priklausomybėje. 19 a. 7–8 dešimtmetyje įsitvirtinusi Vietnamo pietinėje dalyje Prancūzija 1883–84 užėmė svarbius strateginius punktus Vietnamo vidurinėje ir šiaurinėje dalyje. 1884 06 06 Prancūzija privertė Vietnamą sudaryti sutartį; Vietnamas tapo Prancūzijos protektoratu. Kinija atsisakė pripažinti šią sutartį. 1884 08 23–24 Prancūzijos karo laivų eskadra Fudžou rajone užpuolė Kinijos laivyno pietinę eskadrą ir nuskandino 22 laivus, sugriovė arsenalą ir pakrantės įtvirtinimus. Iš jūros pusės prancūzai puldinėjo ir kitus Kinijos pakrantės rajonus, Taivano salą. Kinijos kariuomenė, Vietname susijungusi su vadinamaisiais Juodųjų vėliavų būriais (taipingų kariuomenės likučiai, pasitraukę į Vietnamą ir kovojantys su vietnamiečiais prieš prancūzus), vietnamiečių remiama, 1885 03 privertė prancūzus laikinai pasitraukti iš Lang Sono. Kinijos vyriausybėje sustiprėjus karo su Prancūzija nutraukimo šalininkams Kinijos kariuomenė iš Vietnamo buvo išvesta. 1885 06 09 Tiandzine pasirašyta Kinijos–Prancūzijos sutartis. Kinijos vyriausybė pripažino Vietnamo nepriklausomybę Prancūzijos protektorato teisėmis ir suteikė Prancūzijai prekybinių privilegijų Junnano ir Guangsi provincijose.