„Kioroglu“, tiurkų tautų epas. Paplitęs Vidurinėje ir Mažojoje Azijoje, Kaukaze, Balkanuose. Susiformavo iki 17 amžiaus. Istorinis pagrindas − 16 a. dželalidų judėjimas Anatolijoje (dabar Azerbaidžano pasienis). Epo herojus Kioroglu kilęs iš Bolu (dabar Turkija) apylinkių ir dalyvavo šiame judėjime. Laikytas poetu maištininku ir poetu karžygiu. Apie jį gausu pasakojimų ir legendų, į kurių siužetus ilgainiui įtraukta vis daugiau personažų. Pasakojimai perteikiami proza su poetiniai intarpais, kurių daugelis, spėjama, sukurti paties Kioroglu, kiti – nežinomų autorių įvairiais laikotarpiais, bet t. p. priskiriami jam.
Yra dvi Kioroglu siužeto versijos. Vakarų epo versijoje (Kaukazo, turkų, Balkanų) herojus Kioroglu (Aklojo sūnus) – pasaulio lygintojas, kovotojas prieš socialinę nelygybę, plėšiantis turtuolius, ginantis nuskriaustuosius. Jo tėvas tarnavęs arklininku pas turtingą poną, kuris liepęs jam nupirkti puikų žirgą, bet pirkinys neįtikęs šeimininkui ir šis liepęs arklininkui išdurti akis. Kioroglu siekė atkeršyti už tėvą. Herojai įsikūrę nuošalioje Čamlibelio vietovėje, kur Kioroglu buvo subūręs >500 maištininkų. Kovoje jam padeda ir tėvo nupirktas žirgas. Žygiai ir jų dalyviai aprašyti atskiruose epo pasakojimuose. Rytų epo versija (uzbekų, kazachų, turkmėnų ir kitų) susijusi su Vidurinės Azijos socialinėmis sąlygomis, kur feodalizmas buvo archajiškos formos, o visuomeninio gyvenimo pasikeitimas sietas su teisingu ir geru valdovu, gebančiu laiduoti socialinę lygybę. Pasakojimuose kova prieš nelygybę pagrįsta Kaukazo istoriniais įvykiais. Herojai įsikūrę idealioje Čambilio valstybėje, valdomoje idealaus valdovo. Pagrindinis herojus gimęs iš palaidotos motinos įsčių, todėl vadinamas Giorogly (Kapo sūnus). Šioje versijoje t. p. yra apakinto tėvo motyvas, todėl vartojamas ir Kioroglu vardas. Epo versijas sudaro daugiau kaip 40 dastanų, juose pasakojama ir apie pagrindinio herojaus draugų, vaikų, vaikaičių nuotykius. Kioroglu pagrindu sukurtas tadžikų epas Guruglu.
515