Kipras Petrauskas

Petráuskas Kipras 1885 12 22Ceikiniai (Švenčionių apskr.) 1968 01 17Vilnius, lietuvių dainininkas (tenoras), pedagogas. M. Petrausko brolis. Pramokęs skambinti fortepijonu, smuikuoti, vargonauti, vargonininkavo Gervėčiuose, Labanore, Onuškyje, Dusmenyse. 1907–11 studijavo Sankt Peterburgo konservatorijoje (baigė S. Gabelio dainavimo klasę), dalyvavo lietuvių muzikiniame sąjūdyje. 1906 11 06 M. Petrausko operos Birutė pirmajame spektaklyje Vilniuje dainavo Birutės brolio partiją. 1911 debiutavo Maskvos Didžiajame teatre (Romeo Ch. Gounod operoje Romeo ir Džuljeta). 1911–20 Sankt Peterburgo Marijos teatro solistas, daugiausia dainavęs lyrinio tenoro partijas, tarp jų – Hercogas, Alfredas (G. Verdi Rigoletas, Traviata), Rudolfas, Pinkertonas (G. Puccini Bohema, Madam Baterflai).

1920 grįžęs į Lietuvą, su J. Naujaliu, J. Tallat Kelpša, A. Kačanausku ir kitais Lietuvių meno kūrėjų draugijos nariais įkūrė profesionalųjį lietuvių operos teatrą (Operos vaidyklą), pirmajame spektaklyje (1920 12 31 G. Verdi operoje Traviata) dainavo Alfredo partiją. Lietuvos operos teatre dainavo iki 1958. Nuo 1949 dėstė Lietuvos konservatorijoje; profesorius (1951). Mokiniai: V. Adamkevičius, V. Kairiūkštis, J. Misiūraitė, L. Muraška, V. K. Noreika, V. Rubackis, E. Saulevičiūtė, J. Urvelis. Sukūrė 80 operų ir operečių vaidmenų.

K. Petrauskas. Lohengrino vaidmuo (R. Wagnerio operos Lohengrinas spektaklis, 1926, dirigentas J. Gruodis, režisierius N. Vekovas, dailininkas V. Dubeneckis, dekoratorius J. Gregorauskas)

K. Petrauskas. Lohengrino vaidmuo (R. Wagnerio operos Lohengrinas spektaklis, 1926, dirigentas J. Gruodis, režisierius N. Vekovas, dailininkas V. Dubeneckis, dekoratorius J. Gregorauskas)

1

Koncertinė veikla

1925–28 gastroliavo su F. Šaliapinu Berlyno, Leipcigo, Miuncheno, Dresdeno, Madrido, Barselonos teatruose, 1929 ir 1936 Paryžiuje. Surengė solo koncertų, daugiausia dainavo lietuvių kompozitorių ir lietuvių liaudies dainas, operų arijas. Gastroliavo Rusijoje (1922–23), Italijoje (1923, 1933; dainavo La Scala teatre Milane), Pietų Amerikoje, Švedijoje, Kuboje.

Apdovanojimai

Gedimino 3 laipsnio (1928), 2 laipsnio (1930), 1 laipsnio (1936) ordinai, SSRS valstybinė premija (1951, su kitais už M. Musorgskio Borisas Godunovas), Pasaulio tautų teisuolis (1999).

Atminimo įamžinimas

K. Petrausko paminklas Vilniuje (bronza, 1974, skulptorius G. Jokūbonis; © LATGA, 2020, architektas A. Lukšas)

Apie K. Petrauską ir F. Šaliapiną sukurti dokumentiniai filmai Buvome greta, Ir vėl drauge (abu 1984, režisierius R. Šilinis), dokumentinis filmas Mūsų Kipras (1985, režisierius K. Musnickas). K. Petrausko bute Kaune (K. Petrausko gatvė 31) veikia Kauno miesto muziejaus padalinys – Miko ir Kipro Petrauskų skyrius (įkurtas 1969, atidarytas 1977). K. Petrausko paminklai pastatyti Vilniuje (skvere prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro; 1974, skulptorius G. Jokūbonis, architektas A. S. Lukšas), Kaune (prie Kauno muzikinio teatro, 1985, skulptorius L. V. Strioga, architektas Jonas Jucaitis). Memorialinės lentos atidengtos ant K. Petrausko namo Kaune (1977, skulptoriai Bronius Petrauskas, A. Janulis), ant namo Vilniuje (Raseinių gatvė 14/1; 1985).

L: B. Sruoga, V. Žadeika Kipras Petrauskas Kaunas 1929; V. Kavoliūnas Gyvenimas pašvęstas dainai Vilnius 1963; Kiprui Petrauskui 100 / sudarė J. Bruveris Vilnius 1988; Operos solistas Kipras Petrauskas / parengė V. Bingelienė, K. Mikuličiūtė‑Vaitkūnienė, R. Varanavičiūtė Kaunas 2005.

90

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką