Muratova Kira (ukr. Кіра Муратова; Kira Murãtova) 1934 11 05Soroca (Moldavija) 2018 06 06Odesa, ukrainiečių kino režisierė, scenaristė, aktorė. 1952–53 mokėsi Maskvos universitete, 1959 baigė Kinematografijos institutą Maskvoje. Nuo 1962 dirbo Odesos kino studijoje.
Ankstyvieji K. Muratovos filmai Prie stataus skardžio (U krutogo jara 1961), Garbinga mūsų duona (Naš čestnyj chleb 1964, abu su A. Muratovu) – realistiniai, gana tradiciški, tačiau su savito braižo užuomazgomis. Filmuose Trumpi susitikimai (Korotkije vstreči 1967, sukūrė Valentinos vaidmenį) ir Ilgos palydos (Dolgije provody 1971, leistas rodyti 1987) K. Muratova atsisakė nuoseklaus pasakojimo, naudojo poetinius intarpus. Vėlesnei kūrybai būdinga tikrovės deformavimas, meninė distancija (Pažįstant platųjį pasaulį / Poznavaja belyj svet 1980, Tarp pilkų akmenų / Sredi serych kamnej 1983, pagal V. Korolenko, jį režisavo slapyvardžiu Ivanas Sidorovas). Filmuose atskleidė tamsiąsias prigimties jėgas, moters demoniškumą (Lemties posūkis / Peremena učasti 1987), perteikė agresiją ir apatiją epochos lūžio metu (Asteninis sindromas / Asteničeskij sindrom 1989, Berlyno kino festivalio prizas, 1990), būties grožį ir beprasmiškumą (Susižavėjimai / Uvlečenija 1994). Vėlesniuose filmuose (Antrarūšiai žmonės / Vtorostepennyje liudi 2001, Derintojas / Nastrojščik 2004) išryškino žmogaus silpnumą, niekingumą, sykiu iškėlė ir individualybės žavesį.
Kira Muratova
Sukūrė trumpametražių filmų (Laiškas į Ameriką / Pismo v Ameriku 1999). Filmų struktūrai būdinga kuriantys prasmės iliuziją pakartojimai, sąlygiškumo įspūdį stiprina skirtingų žanrų intarpai, dokumentikos fragmentai. Dėl nenatūralių intonacijų ir groteskiškos plastikos personažai primena lėles. Kūryba turi farso, absurdo, tragikomedijos elementų.
1863
Ivan Sidorov