Kirenáika (gr. Kyrēnaika, arab. Barqah), Barkà, istorinė sritis Šiaurės Afrikoje, Libijos šiaurės rytų dalyje.
7 a. pr. Kr., per vadinamąją didžiąją kolonizaciją, graikai Libijos pajūryje įkūrė miestų (didžiausias – Kirėnė). 6–4 a. pr. Kr. Kirenaika priklausė Achaimenidų valdomai Persijai. 4 a. pr. Kr. ją užėmė Aleksandras Makedonietis, jam mirus Kirenaika atiteko Ptolemajų Egiptui. 1 a. pr. Kr. tapo Romos provincija (su Kreta), nuo 4 a. priklausė Bizantijai.
642 Kirenaiką užkariavo arabai ir prijungė prie Kalifato; plito islamas. Nuo 1517 Osmanų imperijos provincija. Po 1911–12 Italijos–Turkijos karo dalį Kirenaikos užėmė italai. 1922–28 jie užėmė ir kitą Kirenaikos dalį.
Per II pasaulinį karą 1942 Kirenaiką okupavo britai; nuo 1943 valdė Didžiosios Britanijos karinė administracija. Nuo 1951 Kirenaika buvo viena Libijos jungtinės karalystės provincijų. 1963 Libijai tapus unitarine valstybe provincijos statusas panaikintas, Kirenaika suskirstyta į 3 muchafazas.