Kirgzijos literatūrà. Iki 1917 plėtojosi žodinė kūryba – epai Er Toštiukas, Kedeichanas, Kodžodžasas, Semetėjas ir kiti, atspindintys kirgizų kovas su kalmukais ir kinais, dainos, raudos, padavimai, pasakėčios. Nuo 15 a. kaip rašytinė buvo vartojama Vidurinės Azijos rytų tiurkų genčių bendra čiagatajų kalba (tiurkų kalbos).
Tautosaka
Didžiausias epas – Manasas, jį sudaro daugiau kaip 1 mln. eilučių. Tautosaka buvo perduodama iš kartos į kartą, ją populiarino liaudies dainiai akynai ir irčiai. Vieni žymiausių akynų – Togolokas Moldas (1860–1942), Toktogulas Satylganovas (1864–1933), Sajakbajus Karalajevas (1894–1971). 1885 Rusijoje išleistas epų fragmentų rinkinys.
Pirmosios spausdintinės knygos
1911–14 Ufoje ir Kazanėje išspausdintos pirmosios knygos kirgizų kalba – Kylyčo Šamyrkanovo (1866–1917; slapyvardis Moldas Kylyčas) poema Sakmė apie žemės drebėjimą (1911), Ešenkalio Arabajevo Elementorius, Osmanalio Sadykovo Kirgizijos istorija (abi 1913). Kirgizijoje pirmąjį eilėraštį laikraštyje Erkin Too 1924 išspausdino kirgizų grožinės literatūros pradininku vadinamas A. Tokombajevas (1904–88); poetas derino akynų improvizacijos ir grožinės kūrybos principus. Juo sekė ir 20 a. 4–5 dešimtmetyje naujų temų bei poetinių formų ieškojo poetai M. Elebajevas (1905–43), D. Bokonbajevas (1910–44). Pirmąją pjesę Nelaimingoji Kakej (pastatyta 1927) parašė M. Tokobajevas, apysaką Adžar (1928) – K. Bajalinovas (1902–79). Apsakymų, apysakų, romanų ir pjesių apie kirgizų gyvenimą sukūrė K. Džantoševas (1904–68), D. Turusbekovas (1910–43), poezijos – A. Osmonovas (1915–50). S. Eralijevas (g. 1921) – pirmasis kirgizų poetas, pradėjęs rašyti baltosiomis eilėmis. Dramaturgas T. Abdumomunovas (g. 1922) parašė pjesių gyvenamojo meto motyvais. Plėtojosi prozos žanras – romanų parašė T. Sydykbekovas (g. 1912).
20 amžiaus antra pusė–21 amžiaus pradžia
Iki 20 amžiaus 7 dešimtmečio kirgizų literatūroje vyravo socialinių pertvarkymų ir socializmo aukštinimo temos. Č. Aitmatovas (rašė kirgizų ir rusų kalbomis) vienas pirmųjų sovietų rašytojų pavaizdavo stalinistines represijas, rusifikaciją, žmogaus sumenkinimą. Nuo 7 dešimtmečio Kirgizijos literatūros tematika tapo įvairesnė, plėtojosi žanrai, daugiau rašyta dokumentinių ir autobiografinių kūrinių.
Vertimai į lietuvių kalbą
Lietuvių kalba paskelbta liaudies pasakų, Č. Aitmatovo, Šukurbeko Beišenalijevo, Tugelbajaus Sydykbekovo, Alyʼo Tokombajevo kūrinių vertimų. Į kirgizų kalbą išversta lietuvių poetų kūrybos rinkinys, P. Cvirkos, E. Mieželaičio, V. Mykolaičio-Putino, V. Mozūriūno, S. Nėries, A. Venclovos ir kitų rašytojų kūrinių.
Kirgizijos kultūra
Kirgizijos konstitucinė santvarka
Kirgizijos partijos ir profsąjungos
Kirgizijos ginkluotosios pajėgos