Kivti (Kvtai), finougrų senovės gyvenvietė ir baltų kapinynas Latvijoje, Ludzos savivaldybėje, Cirmos ežero šiauriniame krante. 20 a. viduryje tyrė latvių archeologė E. Šnore.
Senovės gyvenvietė
Gyvenvietėje aptiktas 1,2 m storio kultūrinis sluoksnis. Jame rasta pirmo tūkstantmečio prieš Kristų pusiau žeminių ir antžeminių gyvenamųjų pastatų su židiniais liekanų, brūkšniuotos, lygiu paviršiumi ir tekstilinės keramikos, akmeninių kirvių, titnaginis strėlės antgalis, retušuotų peilio formos skelčių, kaulinis kaltas, smeigtukų, verpstukų; tekstilinės keramikos gausa rodo gyvenvietės žmones turėjus ryšį su Djakovo kultūros gentimis. 3–6 a. po Kr. gyvenvietė klestėjo, vėliau jos vietoje buvo kapinynas. Gyventojai vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste, iš dalies medžiokle ir žvejyba, mokėjo apdirbti metalą. Rasta žalvarinių papuošalų ir geležinių dirbinių: adatų, pjautuvų, peilių, ietigalių, siauraašmenis pentinis kirvis.
Kapinynas
Kapinyne ištirti 175 mirusiųjų kapai (datuojami 8–12 amžiumi). Mirusieji laidoti su įkapėmis. Kapinynas priskiriamas latgaliams.
2271