Klaipėdos dramos teatras

Klapėdos drãmos teãtras, 1935–39 Valstýbės teãtro Klapėdos skỹrius, 1945–49 Klapėdos muziknės komèdijos teãtras, 1949–51 Klapėdos muziknis drãmos teãtras, dramos teatras.

Architektūra

Klaipėdos teatro rūmai (atstatyti 1857, 20 a. 3 dešimtmečio nežinomo fotografo nuotrauka)

18 a. antroje pusėje suaktyvėjęs kultūrinis gyvenimas Klaipėdoje sudarė sąlygas atsirasti pirmajam teatrui mieste. 1819 dabartinio teatro vietoje buvo pastatytas klasicistinis mūrinis 2 aukštų pastatas su mansarda: jo pagrindinis fasadas turėjo portiką su 4 poromis kolonų, trikampį frontoną, gręžėsi į dabartinę Teatro gatvę. Per 1854 gaisrą sudegęs teatro pastatas pirklio Masono pastangomis atstatytas 1857. Ant senojo pastato pamatų buvo pastatytas didesnio tūrio stačiakampio plano statinys, jo pietrytinis (pagrindinis) fasadas atgręžtas į dabartinę Teatro aikštę. 1893 teatro pastatas perėjo miesto nuosavybėn (30 000 markių paskolą suteikė pirklys Liudwigas Hohorstas). 1895–98 atlikus jo rekonstrukciją pastatas įgavo neoklasicizmo bruožų. Pagrindinio fasado centre pristatytas rizalitas (virš įėjimo įkomponuota įgilinta lodžija, trikampio frontono timpane – bareljefas su Klaipėdos miesto herbu), iš abiejų rizalito šonų – vienaukštis priestatas kasai, virš jo įrengti 2 balkonai; fasado plokštumą skaidė piliastrai ir rustai, puošė balkonų metaliniai žibintai, lodžijos metalinė tvorelė.

Žinių apie rekonstruoto pastato interjerus beveik nėra, teatre galėjo tilpti apie 800 žiūrovų. 1912 netaisyklingo trikampio formos aikštėje priešais teatrą įrengtas fontanas (skulptorius Alfredas Künne, po 1939 nugriauta, 1989 atstatyta, skulptorius Hansas Haacke).

1928 pagal miesto statybos patarėjo Paulio Giesingo projektą rekonstruotas teatro interjeras įgavo ekspresionizmo architektūros bruožų: paplatintos rūbinės, pertvarkyta scena, įvestas centrinis šildymas, pakeista sienų apdaila, interjero detalės. Per II pasaulinį karą suniokotą interjerą 1945 suremontavus buvo pakeistos kai kurių patalpų funkcijos. Augant teatro poreikiams, kiemas imtas užstatinėti. 20 a. 8 dešimtmetyje teatras išplėstas užstačius teritoriją prie Žvejų gatvės, pristatytas naujas priestatas (architektė Aina Inkratienė), pakeista pirmo aukšto fojė sienų apdaila, apšvietimas (architektas Petras Šadauskas). 1975–86 atlikus tyrimus nustatyta avarinė pastato būklė.

1986–90 pagal architektų Sauliaus Manomaičio ir Izidoriaus Žilinsko parengtą projektą atlikta teatro pastato rekonstrukcija. Išgriovus pastato vidų pakeistas jo patalpų išdėstymas, sukurtas erdvus, modernus interjeras: Sukilėlių gatvės fasadas (jame įkomponuotas fontanėlis su Klaudijaus Pūdymo skulptūra Mūzos) tapo interjero elementu; įrengta Mažoji salė su ratu besisukančia žiūrovų platforma. Palei Pilies gatvę pastatytas naujasis priestatas: senojo teatro pastato formas imituojantį modernizmo bruožų baltą fasadą skaido asimetriškos aklinos plokštumos, pagrindinį įėjimą rėmina arka sujungtos 2 apvalios kolonos. 1990 06 02 atidarius teatrą netrukus pastebėti naujųjų priestatų konstrukcijų trūkumai. 1995–96 buvo tvirtinamos linkstančios lubos, tvarkyti kiauri stogai, įskilusios sienos. 2006 Žvejų gatvės priestatas pripažintas avariniu, uždrausta jo eksploatacija.

Klaipėdos dramos teatro rūmai (rekonstruoti 2015, architektūrinė bendrovė Archko, architektas Saulius Manomaitis; priekyje – S. Dacho paminklas – fontanas su statula Taravos Anikė 1912, skulptorius Alfredas Künne, po 1939 nugriauta, 1989 atstatyta, skulptorius Hansas Haacke)

Klaipėdos dramos teatro vestibiulis (rekonstruotas 2015, architektūrinė bendrovė Archko, architektas Saulius Manomaitis)

2007 uždarytas teatras 2010 pradėtas rekonstruoti pagal architektūrinės bendrovės Archko (architektai Kristina Jurkutė, Stanislovas Lukšas) ir S. Manomaičio projektą. Rekonstruojant Pilies gatvės priestatą jo vakariniame fasade įkomponuoti anksčiau čia nebuvę langai, įrengus stoglangius suformuotas natūralus vestibiulio apšvietimas, jame vyrauja medžio, granito apdaila. Didžiojoje salėje sumontuota bendrovės Meyer Sound elektroakustinė garso architektūros sistema, naujos kėdės Didžiajai ir Mažajai salėms pagamintos pagal senų kėdžių pavyzdį, dalis šių restauruotos. Po rekonstrukcijos (baigta 2015) senojo teatro fasadas įgavo autentišką raudonų plytų atspalvį.

Klaipėdos dramos teatro Didžiosios salės interjero fragmentas

1729

Teatras 1935–1939

1935 į Klaipėdą perkelta 1934 Švietimo ministerijos įsakymu uždaryto Valstybės teatro Šiaulių skyriaus trupė. Trupę sudarė dar Šiauliuose dirbę aktoriai E. Bindokaitė, Teklė Daubaraitė, V. Derkintis, G. Jackevičiūtė, G. Jakavičiūtė, S. Jukna, Richardas Krameris, J. Laucius, P. Pinkauskaitė, A. Radzevičius, J. Rudzinskas, L. Rutkauskaitė, I. Tvirbutas ir kiti. 1935 09 20 suvaidintas pirmasis spektaklis – K. Inčiūros Vincas Kudirka (režisierius A. Sutkus). Teatrui ir vaidybos mokyklai (įkurta 1936) vadovavo J. Stanulis. 1936 prie trupės prisijungė aktoriai J. Grybauskas, H. Kačinskas, A. V. Kupstas, N. Vosyliūtė.

spektaklio H. Heijermanso Viltis scena (1936, režisierius R. Juknevičius, dailininkas V. Palaima)

1936–39 režisuota daugiau nei 20 spektaklių. Lietuvių (K. Binkio, P. Vaičiūno, Vydūno) ir užsienio (Ch. Dickenso, Molière’o, H. Sudermanno) autorių kūrinius režisavo B. Dauguvietis, J. Stanulis, A. Sutkus, V. Sipaitis, teatrališkumu, estetiškumu, stilizacijos siekiu išsiskyrė I. Tvirbuto režisuoti spektakliai (A. Kitzbergo Vilkatė 1936, O. Indigo Žmogus po tiltu 1937, I. Šeiniaus Diplomatai 1939). 1936–39 režisieriumi teatre dirbęs R. Juknevičius telkė teatro trupę taikydamas naujus darbo su aktoriais per repeticijas metodus (stengtasi nugalėti šablonišką aktorių vaidybą). Vienas žymiausių jo statytų veikalų – H. Heijermanso drama Viltis (1936), joje išryškėjo poetinio psichologizmo metodas, naudotos naujoviškos raiškos priemonės. Scenografiją spektakliams kūrė dailininkasV. Palaima. Gastroliuota Šiauliuose, Panevėžyje, Kaune, kituose Lietuvos ir Latvijos (Rygoje, Jelgavoje, Liepojoje) miestuose. 1939 03 Vokietijai aneksavus Klaipėdos kraštą teatro kolektyvas perkeltas į Šiaulius.

Teatras 1945–1960

1945 teatras atkurtas kaip Klaipėdos muzikinės komedijos teatras. 1946 04 06 suvaidintas pirmasis dramos spektaklis – V. Adomėno Svetimos plunksnos, 1946 07 27 – K. Jurašūno muzikinė pjesė Eglė žalčių karalienė (abiejų režisierius J. Gustaitis, muzika J. Švedo). Teatre veikė dramos ir muzikos trupės, statyta dramos spektakliai, operetės (B. Aleksandrovo Manoji Giuzel 1947, I. Dunajevskio Laisvasis vėjas, J. R. Planquette’o Kornevilio varpai, abi 1948), pastatytas ir operos spektaklis G. Rossini Sevilijos kirpėjas (1949). 1946–49 meno vadovu ir vyriausiuoju dirigentu dirbo K. Griauzdė. 1946–48 vyriausiuoju režisieriumi dirbęs J. Gustaitis formavo trupę, diegė aktoriams profesinius įgūdžius.

Nuo 1948 ypač reikšminga režisieriaus R. Juknevičiaus (1949–52 vyriausiasis režisierius) veikla. Jis pabrėžė vaidybos subtilų poetinį psichologinį preciziškumą, ugdė trupės vaidybos meistriškumą. Svarbesni jo pastatyti spektakliai: A. Ostrovskio Be kaltės kaltieji (1949), N. Gogolio Vedybos (1951).

Nuo 20 a. 6 dešimtmečio spektaklius režisavo teatro vyriausieji režisieriai V. Jasinskas (1952–53 ir 1956–62), V. Limantas (1953–56). 5–6 dešimtmetyje spektaklių pastatė aktoriai N. Bernotas, S. Čaikauskas, R. Grincevičius, K. Juršys, A. Žadeikis. Statyta lietuvių (K. Sajos, B. Sruogos) ir užsienio (A. Ostrovskio, Molière’o, W. Shakespeare’o, Lope de Vegos) dramaturgų pjesės; daugumai šių spektaklių būdinga natūralistinis buitiškumas, kuris buvo susijęs su sovietinės ideologijos nuostatomis. 1949–62 scenografė J. Čeičytė (1955–62 vyriausioji dailininkė) teatre plėtojo sąlyginę apibendrintą metaforišką scenografiją, siekė, kad scenografija būtų lygiavertė sceninio vyksmo dalis.

Reikšmingų vaidmenų sukūrė aktoriai N. Bernotas, J. Budrikaitė, E. Čepulis, R. Grincevičius, V. Gruodytė, B. Juškevičius (1954–82 direktorius), V. Kancleris, L. Kerniūtė, E. Platušaitė, A. Žadeikis, dainininkai F. Einas, Kęstutis Elertas, Stasys Gudelis, E. Mažrimaitė‑Dirsienė, S. Ratkevičius ir kiti.

1951–59 Klaipėdos dramos teatre veikė ir rusų dramos trupė, čia spektaklius statė, vaidino ir lietuvių režisieriai bei aktoriai.

Teatras 1960–1980

Nuo 7 dešimtmečio didelę įtaką Klaipėdos dramos teatro raidai darė režisierius P. Gaidys (1963–98 vyriausiasis režisierius, 1998–2001 teatro vadovas, 2001–16 teatro meno vadovas; šiame teatre iš viso pastatė daugiau kaip 80 spektaklių), jo režisūrai būdinga konceptualumas, aštrus kritiškumas sovietinės tikrovės atžvilgiu, subtilus komiškumas (I. Kočergos Laiko meistrai 1967, V. Majakovskio Pirtis, K. Sajos Poliglotas. Abstinentas, abu 1970, A. Kopkovo Dramblys 1977). P. Gaidys derino įvairius žanrus, taikė improvizacijos metodą, teatrališkas metaforas, sutelkė Klaipėdos dramos teatro trupę, kryptingai formavo aktualų šiuolaikišką repertuarą. Kiti svarbesni P. Gaidžio režisuoti spektakliai: Just. Marcinkevičiaus Mindaugas (1969), Mažvydas (1976), Katedra (1980), B. Brechto Motušė Kuraž (1975), J. Glinskio Po Svarstyklių ženklu (1976), M. Gorkio Dugne (1978).

spektaklio W. Shakespeare’o Koriolanas scena (1972, režisierius P. Gaidys, dailininkas V. Antanavičius, © LATGA, 2020; priekyje Koriolanas – H. Andriukonis)

spektaklio Just. Marcinkevičiaus Mažvydas scena (1976, režisierius P. Gaidys, dailininkas V. Kalinauskas, © LATGA, 2020; Benigna – M. Černiauskaitė-Barauskienė, Mažvydas – V. Paukštė)

Šiuo laikotarpiu reikšmingų vaidmenų sukūrė 6 dešimtmetyje pradėję vaidinti B. Barauskas, M. Černiauskaitė‑Barauskienė, 1963 trupę papildė Kapsuko (dabar Marijampolė) dramos teatro aktoriai L. Ciunis, B. O. Didžgalvytė, E. Gaigalaitė, B. Gražys, J. Jankauskaitė, J. Jaruševičius, R. Karvelis, Algirdas Kubilius, Algis Mažuolis, N. Narijauskaitė, V. Paukštė ir kiti. 7–8 dešimtmetyje pradėjo vaidinti H. Andriukonis, V. Anužis, Česlovas Judeikis, V. Leonavičiūtė, Rimantas Nedzveckas, Gintautas Pečiūra, Ričardas Poškus, N. Sabulytė, J. Sakalaitė, P. Stankus ir kiti. Daugelio jų aktorinis meistriškumas turėjo didelės reikšmės Klaipėdos dramos teatro meninei brandai.

Teatras 1980–2000

Šiuo laikotarpiu daugiausia spektaklių režisavo P. Gaidys, išsiskyrė A. Bagatyrytės, V. Čibiro, M. Karklelio, A. Ragauskaitės, Kęstučio Žilinsko pastatymai. 1980 trupę papildė Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetų aktorių laida (kurso vadovas P. Gaidys, jos absolventai rengti specialiai Klaipėdos dramos teatrui): Vidas Jakimauskas, Valentinas Klimas, Vida Kojelytė, Lina Krušaitė, L. Laucevičius, Kęstutis Macijauskas, Alina Mikitavičiūtė, Rimantas Pelakauskas, Igoris Reklaitis, N. Savičenko, Lili Stepankaitė, Kęstutis Žilinskas, Kazimieras Žvinklys ir kiti. 1986–90 teatre vyko rekonstrukcija: suprastėjo repeticijų ir spektaklių rodymo sąlygos, daug gastroliuota Lietuvos miestuose. 1996 trupę papildė Klaipėdos universiteto Menų fakulteto aktorių laida (kurso vadovas P. Gaidys): Edvardas Brazys, Eglė Jackaitė, Liutauras Kasiulaitis, Jolanta Puodėnaitė ir kiti.

spektaklio S. Becketto Belaukiant Godo scena (1982, režisierius ir scenografas K. Žilinskas)

20 a. 5–10 dešimtmetyje scenografiją ir kostiumus spektakliams sukūrė V. Antanavičius, Sergejus Barchinas, H. Ciparis, N. Gultiajeva, I. Ivanovas, A. Jacovskis, V. Kalinauskas, L. L. Katinas, A. Kepežinskas, V. Kisarauskas, G. Kličius, F. Linčiūtė‑Vaitiekūnienė, V. Mazūras ir kiti, muzikos – A. Apanavičius, V. Barkauskas, J. Gaižauskas, B. Gorbulskis, V. Juozapaitis, B. V. Kutavičius, F. Latėnas, T. Makačinas ir kiti.

1826

2271

Teatras 21 a. 1–2 dešimtmetyje

spektaklio Ronaldo Harwoodo Kvartetas scena (2003, režisierius P. Gaidys, dailininkė V. Masteikienė, © LATGA, 2020; iš kairės: Vilfredas Bondas – P. Stankus, Sesilė Robson – E. Gaigalaitė, Džinė Horton – M. Černiauskaitė-Barauskienė, Redžinaldas Peidžetas – B. Gražys)

Šiuo laikotarpiu režisierius P. Gaidys pastatė nemažai spektaklių pagal užsienio klasikos (B. Brechto Ponas Puntila ir jo tarnas Matis 2001, F. Molnáro Lilijomas 2002, Josepho Kesselringo Aršenikas ir seni nėriniai 2011, E. De Filippo Kalėdos Kupjelų namuose 2016) ir šiuolaikinių rašytojų (Ronaldo Harwoodo Kvartetas 2003, Neilo Simono Banketas 2005, Érico‑Emmanuelio Schmitto Paleistuvis 2006, Oskaras ir ponia Rožė 2008 ir Jausmų tektonika 2010, Jaroslavos Pulinovič Elzės žemė 2017) kūrinius.

spektaklio Neilo Simono Banketas scena (2005, režisierius P. Gaidys, dailininkas S. Bocullo, © LATGA, 2020)

spektaklio A. Strindbergo Kelias į Damaską scena (2007, režisierius O. Koršunovas, scenografė J. Paulėkaitė, © LATGA, 2020, kostiumų dailininkė A. Kuzmickaitė; centre Nepažįstamasis – V. Anužis)

Reikšmingų spektaklių sukūrė režisieriai G. Padegimas (Martino McDonagh Lineino grožio karalienė 2001, Marinos Carr Mėja 2008, Richardo Everetto Demonai 2012, Caryl Churchill Top Girls 2013, A. Juozaičio Karalienė Luizė 2015), A. Giniotis (Ožys 2001, pagal Molière’ą, G. Grajausko Rezervatas 2004), O. Koršunovas (Mariuso von Mayenburgo Šaltas vaikas 2004, A. Strindbergo Kelias į Damaską 2007, G. Grajausko Pašaliniams draudžiama 2016, Tadeuszo Słobodzianeko Mūsų klasė 2019), D. Tamulevičiūtė (Miro Gavrano Viskas apie moteris 2004), J. Vaitkus (G. Grajausko Mergaitė, kurios bijojo Dievas 2010 ir Kas prieš mus 2018, Dorotos Masłowskos Mums viskas gerai 2012).

2 dešimtmetyje režisavo G. Varnas (A. Strindbergo Šmėklų sonata 2011), E. Nekrošius (S. Šaltenio Kalės vaikai 2018), režisieriai iš Latvijos M. Ķimele (P. O. Enquisto Lūšies valanda 2012, A. Strindbergo Tėvas 2016, J. Anouilh’aus Antigonė 2019), Elmāras Seņkovas (B. Brechto Mama Drąsa 2018), Laura Groza (M. Gorkio Saulės vaikai 2020). 1–2 dešimtmetyje dar spektaklių režisavo R. Atkočiūnas, K. Gudonytė, Ramunė Kudzmanaitė, Arvydas Lebeliūnas, Kęstutis Macijauskas, R. Rimeikis, Darius Rabašauskas, Alvydas Vizgirda ir kiti. Scenografijos ir kostiumų sukūrė Marija Benetytė, S. Bocullo, Giedrė Brazytė, M. Jacovskis, A. Jacovskytė, Sofija Kanaverskytė, Anatolijus Klemencovas, Lauryna Liepaitė, Laura Luišaitytė, G. Makarevičius, V. Masteikienė, Jolanta Rimkutė, Danielius Sodeika, Ramunė Skrebūnaitė, Julija Skuratova, Artūras Šimonis, Asta Šleinienė, Anželika Šulcaitė, Birutė Ukrinaitė, Monika Vėbraitė, Aina Zinčiukaitė, muzikos spektakliams – V. Bartulis, Martynas Bialobžeskis, Benhardas Calzonas, A. Jasenka, Jonas Jurkūnas, Gintaras Kizevičius, F. Latėnas, G. Sodeika, Saulius Šiaučiulis ir kiti.

spektaklio Kalės vaikai scena (2018, pagal S. Šaltenį, režisierius E. Nekrošius, scenografas M. Nekrošius, © LATGA, 2020, kostiumų dailininkė N. Gultiajeva, © LATGA, 2020; Marija – R. Šaltenytė)

21 a. 1–2 dešimtmetyje vaidino ankstesnių kartų aktoriai V. Anužis, R. Arbačiauskaitė, E. Barauskaitė, Edvardas Brazys, Eglė Jackaitė, Vidas Jakimauskas, J. Jankauskaitė, Česlovas Judeikis, Vida Kojelytė, Lina Krušnaitė, Kęstutis Macijauskas, D. Meškauskas, Alina Mikitavičiūtė, Jonas Naujokas, Rimantas Nedzveckas, V. Paukštė, Rimantas Pelakauskas, Jolanta Puodėnaitė, Igoris Reklaitis, N. Sabulytė, Irena Simonaitytė, R. Šaltenytė, Kazimieras Žvinklys. Nuo 21 a. 1 dešimtmečio teatre pradėjo dirbti Arnoldas Eisimantas, Toma Gailiutė, Vaidas Jočys, Linas Lukošius, Simona Šakinytė, Donatas Švirėnas, nuo 2 dešimtmečio – Jonas Baranauskas, Sigutė Gaudušytė, Renata Idzelytė, Karolina Kontenytė, Karolis Maiskis, Mikalojus Urbonas, Justina Vanžodytė, Jonas Viršilas, Liudas Vyšniauskas ir kiti.

2007–15 teatre vyko rekonstrukcija, spektakliai rodyti Klaipėdos ir kitų miestų salėse, gastroliuota Vokietijoje (2004, 2010), Rumunijoje (2006), Švedijoje, Danijoje, Lenkijoje (visos 2008), Latvijoje (2011), Kinijoje, Rumunijoje (abejos 2018), Vengrijoje, Rusijoje (abejos 2019).

Teatro vadovas Tomas Juočys (nuo 2015), meno vadovas G. Grajauskas (nuo 2018).

L: G. Prancūzevičienė Seniausias teatro pastatas Lietuvoje ant Danės pelkių / Teatras 2000 nr. 2; R. Songailaitė Klaipėdos dramos teatro vietos tyrimai / Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2010 metais Vilnius 2011.

1706

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką