Klapėdos krãšto mokỹklų draugijà, Mažosios Lietuvos draugija. Veikė 1926–39. Steigėjai ir valdybos nariai: V. Gaigalaitis (valdybos pirmininkas), A. Baltris jaunesnysis, V. Didžys, J. Dumpys, P. Gižas, J. Kybrancas, E. Simaitis, M. Purvinas, K. Trukanas ir J. Užpurvis. Steigė ir išlaikė privačias lietuviškas mokyklas Direktorijos valdomame Klaipėdos krašte. Švietimo reikalus tvarkanti valdininkija ir vokiečių mokytojai krašto mokyklose vykdė vokietinimo politiką ir priešinosi lietuviškų mokyklų kūrimui. Tad draugija rūpinosi, kad lietuvių vaikams jų gyvenamose vietose būtų steigiamos ir išlaikomos pradinės, bendrojo lavinimo, aukštosios ir specialiosios mokyklos dėstomąja lietuvių kalba, kad jose dirbtų kvalifikuoti mokytojai. Iki 1939 pradžios draugija įsteigė 60 pradinių mokyklų (lietuvių kalba buvo mokoma visų dalykų), jose mokėsi 2350 moksleivių.
Klaipėdos krašto mokyklų draugija išlaikė Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnaziją, Klaipėdos spartesniąją mokyklą prie Mokytojų seminarijos, Pagėgių K. Donelaičio gimnaziją, Šilutės progimnaziją, bendrabučius, materialiai rėmė valstybinių lietuviškų mokyklų moksleivius. Lėšų gaudavo iš Lietuvos Respublikos valdžios, rengiamų loterijų, labdaros vakarų. 1939 03 nacių Vokietijai okupavus Klaipėdos kr., draugijos atstovai kreipėsi į okupacinę valdžią, kad leistų veikti lietuviškoms mokykloms, bet ji atsisakė. Vytauto Didžiojo gimnazija buvo perkelta į Palangą, Pagėgių K. Donelaičio ir Šilutės Vydūno gimnazijos – į kitus Lietuvos miestus. Draugijos ir jos išlaikomos pradinės mokyklos buvo uždarytos.
L: M. Purvinas Klaipėdos krašto mokyklų draugijos istorija Kaunas 1995.
1527
871