Klaipėdos krašto statutas

Klapėdos krãšto statùtas (1924), Klaipėdos krašto konvencijos priedas, kuriuo Lietuvos Respublika Klaipėdos kraštui nustatė autonomijos jurisdikciją. 1923 01 19 Vyriausio Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto ir kitų organizacijų atstovų Šilutės seimas priėmė deklaraciją dėl Klaipėdos kr. prisijungimo prie Lietuvos valstybės autonominėmis teisėmis. Ambasadorių konferencija 1923 02 16 suvereno teises į kraštą perdavė Lietuvos Respublikai. Jos dokumentuose konstatuota, kad statutas būsiąs galutinai suderintas su krašto konvencija. Lietuvos vyriausybė 1923 05 07 patvirtino Laikinąjį Klaipėdos krašto autonomijos statutą. Jame konstatuojama, kad kraštas yra suverenios Lietuvos valstybės autonominė teritorija, Lietuvos vyriausybei atstovaus prezidento skiriamas gubernatorius, o Lietuvos ministrų kabinete Klaipėdos kraštui – ministras be portfelio. Krašto vykdomoji valdžia priklausys 7 narių Direktorijai. Jos pirmininką skirs Lietuvos Respublikos prezidentas, Direktorijos pirmininkas – kitus Direktorijos narius. Direktorija atsiskaitys krašto Seimeliui, kuris turės įstatymų leidžiamąją galią, priimtus įstatymus skelbs gubernatorius.

Klaipėdos kr. valdant pagal Laikinąjį statutą, su Ambasadorių konferencijos komisija buvo deramasi dėl krašto konvencijos ir galutinio statuto varianto, patvirtinto 1924 05. Jis nedaug skyrėsi nuo Laikinojo statuto: numatyta statuto keitimo procedūra, Direktorijos pirmininką skiria ne Lietuvos Respublikos prezidentas, bet krašto gubernatorius, Direktorijos sudėtis sumažinta nuo 7 iki 4 narių. Statutas įsigaliojo 05 08, pasirašius Klaipėdos krašto konvenciją. Tarptautinės teisės požiūriu, Lietuvos vyriausybei statutu buvo palikta pakankamai teisių daryti poveikį krašto raidai. Muitai, pasienio policija, ryšiai, geležinkeliai, saugumo policija, sienų apsauga, apyvartos ir akcizo mokesčiai, kreditas, draudimo įstaigų veikla priskirta Lietuvos centrinės valdžios kompetencijai.

Nors Klaipėdos kr. autonominės valdžios organai privalėjo laikytis ne tik statuto, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos, krašto provokiškos jėgos naudojosi statuto spragomis ir trukdė krašto integraciją į Lietuvos valstybę. Krašte paskelbta karo padėtis turėjo įtakos ir statuto nuostatų taikymui. Jo priešininkams statutas paliko galimybę oponuoti, ginčyti tam tikrų straipsnių įgyvendinimą, kreiptis į tarptautines organizacijas dėl galimų statuto pažeidimų (Klaipėdos krašto byla, 1932). Klaipėdos krašto statutas priimtas sudėtingomis politinėmis sąlygomis. Vadovaujantis statutu kraštas buvo teisėtai integruotas į Lietuvos Respubliką, todėl sumažėjo politinė ir tautinė įtampa. Statutas nustojo galioti nacių valdomai Vokietijai 1939 03 22–23 okupavus kraštą.

L: M. Anysas Klaipėdos krašto Konvencija ir statutas Klaipėda 1933, Kova dėl Klaipėdos Chicago 1978; R. Valsonokas Klaipėdos problema Vilnius 1989.

587

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką