Klaipėdos rajono savivaldybė

Klapėdos rajòno savivaldýbė yra Lietuvos vakaruose, prie Baltijos jūros.

Lent. Klaipėdos rajono savivaldybė
Apskritis Klaipėdos apskritis
Centras Gargždai
Plotas 1336 žm./km2
Seniūnijos 11 (Agluonėnų, Dauparų‑Kvietinių, Dovilų, Endriejavo, Gargždų, Judrėnų, Kretingalės, Priekulės, Sendvario, Veiviržėnų, Vėžaičių)
Gyventojai 60 139 (2020)
Gyventojų tankumas 44,3 žm./km2 (2020)
Miestai Gargždai, Priekulė
Miesteliai Dovilai, Endriejavas, Judrėnai, Kretingalė, Plikiai, Veiviržėnai, Vėžaičiai
Kaimai 302
Meras Bronius Markauskas (nuo 2019)
Pašto indeksas 96130
Telefono kodas 8-46

Baltijos jūros ir Kuršių marių kranto linija mažai vingiuota. Kuršių marių pakrantės pelkėtos. Savivaldybės vakarinė dalis yra Pajūrio žemumoje, rytinė – Vakarų Žemaičių plynaukštėje. Pastarojoje ryškesnis yra Endriejavo kalvagūbris. Jame, Klaipėdos rajono savivaldybės šiaurės rytuose, yra aukščiausia savivaldybės vieta – Žvaginių kalnas (148 m). Sausio vidutinė temperatūra –3,6 °C, liepos 16,3 °C. Kritulių per metus 711–892 mm.

Dreverna

Per savivaldybės teritoriją teka Minija su intakais Žvelsa, Skinija, Agluona, Veiviržu, Danė su intaku Ekete.

Savivaldybės pietrytine dalimi teka Veiviržo intakas Šalpė (jos intakas Graunamena teka savivaldybės pietrytine riba). Per Klaipėdos rajono savivaldybės teritoriją eina Klaipėdos kanalas. Kalotės, Kapstato, Plazės ežerai, Kalvių žvyro karjero, Laukžemių, Greičiūnų, Agluonėnų, Plikių tvenkiniai. Tyrų, Svencelės pelkės. Miškingumas 23,8 %; didžiausi miškai: Vėžaitinės, Kliošių, Padumblės. Auga daugiausia pušynai, eglynai. Savivaldybės rytuose (Endriejavo kalvagūbryje) dirvožemiai daugiausia paprastieji karbonatingieji išplautžemiai (šiaurėje, Kretingalės apylinkėse, – karbonatingieji sekliai glėjiški išplautžemiai), į vakarus nuo jų tęsiasi balkšvažemių juosta (plačiausia ji yra savivaldybės šiaurėje). Klaipėdos rajono savivaldybės pietinėje dalyje vyrauja jauražemiai, šiaurės vakarinėje pakrantėje – smėlžemiai, pelkėtose vietovėse – durpžemiai. Upių slėniuose yra salpžemių, pietvakariuose (pakrantėje) – palvažemių.

Eketės upė ties Laukžemiais

Svarbiausios naudingosios iškasenos – nafta; didžiausi telkiniai: Dieglių, Pietų Šiūparių, Vėžaičių, Vilkyčių. Dar yra žvyro (Poškų, Slengių, Šiūparių, Šnaukštų telkiniai), smėlio (Juodikių telkinys), durpių (Dauparų durpynas). Savivaldybei priklauso didžioji dalis Pajūrio regioninio parko (jame yra Olandų kepurės kraštovaizdžio draustinis su Olandų kepurės kalnu – aukščiausias skardingas jūros krantas Lietuvos pajūryje). Smeltės, Lužijos botaniniai, Ablingos geomorfologinis, Graumenos hidrografinis, Minijos, Veiviržo ichtiologiniai, Minijos senslėnio, Kliošių, Veiviržo kraštovaizdžio, Reiskių tyro, Svencelės telmologiniai valstybiniai draustiniai. 4 gamtos paminklai – 2 botaniniai (Šernų ir Svencelės ąžuolai), 2 geologiniai (Lapiškės akmuo ir akmuo Baravykas).

Pramonės svarbiausios šakos – naftos gavyba (bendrovės Lotos Geonafta, Minijos nafta, Manifodas), statybinių medžiagų (Gargždų plytų gamykla), medienos apdirbimo, baldų ir kitų medienos gaminių gamyba, mėsos pramonė, žuvų apdorojimas ir konservavimas. Yra naminių gyvūnų maisto, maisto pramonės ir kitų įrenginių, metalo ir jo gaminių, biologinio kuro, trąšų gamybos, siuvimo, akmens apdirbimo, statybos įmonių. Pramonės įmonių daugiausia sutelkta Gargžduose. Per Klaipėdos rajono savivaldybės teritoriją eina Klaipėdos–Vilniaus–Minsko (Baltarusija) automobilių magistralė, Klaipėdos–Vilniaus ir Klaipėdos–Pagėgių geležinkeliai. Klaipėdos oro uostas (Dirvupiuose).

Girkalių naftos telkinys (bendrovė Geonafta)

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vėžaičių filialas. 2 gimnazijos, 4 vidurinės, 14 pagrindinių, 12 pradinių mokyklų, 4 mokyklos‑darželiai, ugdymo centras, 6 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, vaikų ir jaunių sporto, 2 vaikų muzikos mokyklos, moksleivių namai, Pedagoginė psichologinė tarnyba, 2 ligoninės, 10 ambulatorinių gydymo įstaigų, 14 medicinos punktų, pagyvenusių žmonių ir vaikų globos įstaigos, 20 kultūros centrų, 28 bibliotekos. Gargždų kino teatras Minija. Sporto centras, 29 sporto klubai. Gargždų turizmo informacijos centras. I. Simonaitytės memorialinis muziejus (Priekulėje), S. Dariaus gimtinė (Dariaus kaime; Lietuvos aviacijos muziejaus padalinys); 3 mokyklų muziejai.

Istorija

1950 06 iš panaikintos Klaipėdos apskrities 24 apylinkių ir Plungės apskrities 2 apylinkių sudarytas Klaipėdos rajonas. Plotas buvo 737 km2. Centras – Klaipėda, nuo 1952 – Gargždai. 1950–53 priklausė Klaipėdos sričiai. 1954 pabaigoje, 1959 pradžioje, 1963 viduryje ir 1972 pabaigoje buvo 12 apylinkių. 1958 Gargždų miestelis pertvarkytas į miesto tipo gyvenvietę, 1965 – į rajono pavaldumo miestą. 1959 prie Klaipėdos rajono prijungtos Priekulės rajono 8 apylinkės ir Priekulė, 1962 – Šilutės rajono 1 apylinkė ir kitos apylinkės dalis. 1965 pakeistos rajono ribos. 1995 vietoj Klaipėdos rajono įsteigta Klaipėdos rajono savivaldybė. 1959 rajone buvo 37 800, 1970 – 43 600, 2001 rajono savivaldybėje – 46 500, 2011 – 49 220 gyventojų.

Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia Gargžduose

Klaipėdos rajono savivaldybės žemėlapis

-Klaipėdos rajonas

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką