Klarà Asyžiẽtė (it. Chiara d’Assisi) 1194 07 16Asyžius 1253 08 11San Damiano (prie Asyžiaus), klarisių vienuolijos įkūrėja. Šventoji (1255; šventė – rugpjūčio 11), mergelė. Kilusi iš kilmingos Offreduccio giminės. Pranciškaus Asyžiečio pamokslų paveikta, nepaisydama tėvų prieštaravimo, 1212 davė vienuolinius įžadus. Gyveno benediktinių Šv. Pauliaus vienuolyne Bastijoje, vėliau Šv. Angelo vienuolyne Ponze (abu Umbrijoje).
Klara Asyžietė (dailininkas Giotto di Bondone’s Klara, apie 1320–25, freska Šv. Kryžiaus bažnyčioje Florencijoje)
Klara Asyžietė (dailininkas Giotto di Bondone’s Klara, apie 1320–25, freska Šv. Kryžiaus bažnyčioje Florencijoje)
1212 šv. Pranciškus Asyžietis prie Šv. Damijono bažnyčios (prie Asyžiaus) įkūręs moterų vienuolinę bendruomenę, 1215 paskyrė Klarą Asyžietę jos abate (čia įsteigta vienuolija po Klaros Asyžietės mirties buvo pavadinta klarisių vardu). Klara Asyžietė vadovavosi šv. Pranciškaus Asyžiečio dvasingumu, praktikavo radikalų neturtą (1215 ar 1216 iš popiežiaus Inocento III išsirūpino Neturto privilegiją / Privilegium paupertatis), pasižymėjo asketiniu gyvenimu, išmintimi. Nuo 1224 sunkiai sirgo.
Parašė laiškų ordino narėms, regulą (1253 patvirtinta popiežiaus Inocento IV, pirmoji moters parašyta regula), testamentą (lietuvių kalba Laiškai, regula ir testamentas 1995), palaiminimą. Pasak legendos, 1240 Klara Asyžietė maldomis išgelbėjusi vienuolyną nuo saracėnų antpuolių, 1241 su monstrancija rankose apsaugojo Asyžiaus miestą nuo plėšikaujančių ekskomunikuoto imperatoriaus Frydricho II kareivių.
Dailėje vaizduojama su knyga (ordino regula), monstrancija, ostija, abatės lazda, kryžiumi, lelija.
Asyžiaus miesto ir televizijos globėja.
P: Gražiausios krikščionybės maldos Vilnius 2004; C.‑P. Jeannet Šventoji Klara Asyžietė Vilnius 2020.
908